Gruodžio 31
Gruodžio 31 yra paskutinė, 365-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 366-a).
Šventės
- Naujųjų metų išvakarės;
- Blogų minčių atsikratymo diena.
Vardadieniai
Gedganta – Gedgantas – Gedgantė – Melanija – Melanijus – Mingailė – Silva – Silvas – Silvestra – Silvestras – Silvija – Silvijus
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1488 m. – Johanesas Brysmanas, vokiečių protestantų teologas, daktaras, bažnyčios reformatorius, Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Livonijos pamokslininkas, pranciškonas (m. 1549 m.).
- 1858 m. – Vincas Kudirka, gydytojas; lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos Respublikos himno autorius (m. 1899 m.).
- 1860 m.:
- 1894 m. – Ona Čebelytė-Jankauskienė, medicinos sesuo (m. 1972 m.).
- 1915 m. – Juozas Kėdainis, Lietuvos skulptorius (m. 1998 m.).
- 1924 m. – Vaclovas Verikaitis, dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys (m. 1990 m.).
- 1931 m. – Gemiras Maksimovas, Lietuvos augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
- 1939 m. – Gediminas Narijauskas, Lietuvos muzikantas, pedagogas, fotografas (m. 2024 m.).
- 1941 m. – Henrikas Ciparis, Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas.
- 1954 m. – Gintautas Miliauskas, Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1958 m.:
- 1963 m. – Vilmantas Dambrauskas, Lietuvos dailininkas, dizaineris, fotografas.
- 1984 m. – Antis – Lietuvos roko grupė, Algirdo Kaušpėdo suburta architektų vakarėliui, „Antis“ greitai tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos roko ir Atgimimo istorijoje.
Mirtys
- 1579 m. – Valerijonas Protasevičius, vyskupas, Vilniaus jėzuitų akademijos steigėjas[1] (g. 1505 m.).
- 1655 m. – Jonušas Radvila, kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos politinis bei karinis veikėjas (g. 1612 m.).
- 1669 m. – Boguslavas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1620 m.).
- 1783 m. – Tadas Pranciškus Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1712 m.).
- 1912 m. – Simonas Norkus-Narkevičius, kunigas, poetas ir vertėjas (g. 1841 m.).
- 1930 m. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (g. 1867 m.).
- 1932 m. – Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1862 m.).
- 1941 m. – Antanas Pranas Daniliauskas, Lietuvos mokytojas, švietėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1876 m.).
- 1957 m. – Antanas Marijošius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1881 m.).
- 1969 m. – Bronius Minelga, Lietuvos gydytojas, teismo medicinos specialistas, medicinos daktaras (g. 1911 m.).
- 1997 m. – Vytautas Liutikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
- 2022 m. – Vytas Miliauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas (g. 1941 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1491 m. – Žakas Kartjė, pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką (m. 1557 m.).
- 1751 m. – Johann Baptist Edler von Lampi, austrų dailininkas – portretistas (m. 1830 m.).
- 1869 m. – Anri Matisas, prancūzų menininkas ir skulptorius, fovizmo srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu (m. 1954 m.).
- 1880 m. – Džordžas Ketletas Maršalas, kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas, valstybės sekretorius ir trečiasis gynybos sekretorius (m. 1959 m.).
- 1892 m. – Michailas Gurevičius, tarybinis inžinierius aviakonstruktorius, 155-tojo Bandomojo konstravimo biuro (OKB-155) vadovas, Socialistinio Darbo didvyris (1957 m.), technikos mokslų daktaras (atitinka Lietuvos habilituotą daktarą) (m. 1976 m.).
- 1937 m.:
- 1954 m. – Hermanas Tilkė, vokiečių autotrasų architektas.
- 1955 m. – Stig Svante Stockselius, švedų žurnalistas, vienas pagrindinių Eurovizijos dainų bei Vaikų Eurovizijos dainų konkursų rengimo vadovų.
- 1956 m. – Hussein Ahmed Salah, Džibučio ilgų nuotolių bėgikas. Šalies olimpinis atstovas ir medalininkas.
- 1957 m. – Fabricio Meoni, buvęs motociklų lenktynininkas iš Italijos. Su KTM gamykline komanda jis dalyvavo Dakaro ralyje, kuriame nugalėjo 2001 ir 2002 m (m. 2005 m.).
- 1972 m. – Gregoris Kupė, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Paris Saint-Germain klubo vartininkas.
- 1975 m. – Mikko Sirén, suomių grupės Apocalyptica būgnininkas[4].
- 1980 m. – Richie McCaw, Naujosios Zelandijos regbio žaidėjas.
- 1982 m.:
Mirtys
- 192 m. – Lucijus Aurelijus Komodas Antoninas, Romos imperatorius, Antoninų dinastijos atstovas, Marko Aurelijaus sūnus (g. 161 m.).
- 1384 m. – John Wycliffe, Anglijos teologas, vienas iš pirmųjų Romos katalikybės reformacijos šalininkų XIV a., už tai katalikų dvasininkų persekiotas (g. 1320 m.).
- 1719 m. – Džonas Flemstedas, pirmasis Anglijos karališkasis astronomas. Jam specialiai buvo pastatyta Grinvičo observatorija[5] (g. 1646 m.).
- 1905 m. – Aleksandras Stepanovičius Popovas, įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo (g. 1859 m.).
- 1919 m. – Pjeras Ogiustas Renuaras, prancūzų tapytojas, vienas iš impresionizmo atstovų (g. 1841 m.).
- 1928 m. – Izidorius Brensonas, latvių medikas ir antropologas (g. 1854 m.).
- 1980 m. – Herbertas Marshalas MakLuhanas, kanadiečių švietėjas, filosofas ir mokslininkas – anglų literatūros profesorius, literatūros kritikas, retorikas ir komunikacijos technologijų teoretikas. M. MakLuhano darbai davė pagrindą medijų teorijos studijoms (g. 1911 m.).
- 1993 m. – Zviadas Gamsachurdia, garsus gruzinų disidentas, mokslininkas ir rašytojas. Tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gruzijos respublikos prezidentu (1991–1992), po Tarybų Sąjungos griūties (g. 1939 m.).
- 1994 m. – Viktoras Vinikaitis, savamokslis medžio drožėjas ir tapytojas, Vygrių kamaldulių vienuolyno restauratorius ir gidas (g. 1927 m.).
- 2004 m. – Žeraras Debre, prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1921 m.).
- 2022 m. – Benediktas XVI, popiežius emeritas, 265-asis Katalikų Bažnyčios vadovas, taip pat Vatikano vadovas, 8-asis vokiškos kilmės popiežius (g. 1927 m.).[6]
Šaltiniai
|
|