Gegužės 28 yra 148-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 149-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 217 dienų.

• Azerbaidžanas – Respublikos diena (1918 m.);
• Armėnija – Respublikos diena (1918 m.);
• Filipinų Respublika – Tautinė Vėliavos diena.

Justas Jogirdas Rima Augustinas

• 1939 – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione;
• 1953 – Panaikintos 4 LTSR sritys: Vilniaus sritis, Kauno sritis, Klaipėdos sritis ir Šiaulių sritis.

• 1853 m. – Tomas Astramskas, lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas (m. 1921 m.).
• 1877 m. – Oskaras Milašius, lietuvių poetas, rašęs prancūziškai. Milašius atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje bei tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje (m. 1939 m.).
• 1883 m. – Antanas Baltrušaitis, knygnešys, Lietuvos ir JAV spaudos darbuotojas (m. 1970 m.).
• 1907 m. – Stasys Krikščikas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, karinis veikėjas (m. 1993 m.).
• 1923 m. – Jonas Vytautas Bakšys, Lietuvos gydytojas, mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1927 m.:
  • Dalia Grinkevičiūtė, Lietuvos gydytoja, rašytoja (m. 1987 m.).
  • Leonardas Gargasas, Lietuvos gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1928 m.:
  • Birutė Mackonytė, Lietuvos rašytoja ir žurnalistė.
  • Izabela Trainauskaitė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2003 m.).
• 1930 m.:
  • Vytautas Atkočaitis, pedagogas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Petkevičius, rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1934 m. – Irena Čepienė, Lietuvos pedagogė, etnologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1938 m. – Vladislavas Avižienis, lietuvių inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Antanas Jakulis, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1940 m. – Dalia Stančiukienė-Taurinskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1943 m.:
  • Augustas Tamaliūnas, Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas.
  • Vytautas Martinkus, prozininkas, literatūrologas, filosofijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Albinas Marčinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Juozas Storpirštis, pedagogas, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
• 1949 m. – Algimantas Mikutėnas, Lietuvos kino operatorius.
• 1950 m. – Povilas Turauskis, mokslinis agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1952 m. – Jurgis Algirdas Makaveckas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Marija Bakšienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Jonas Šedbaras, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romas Kalvaitis, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
• 1957 m. – Kęstutis Miglinas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1959 m. – Jaunutis Ramanauskas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vida Vencienė, Lietuvos slidinėjimo lenktynių sportininkė. Atstovaudama Tarybų Sąjungą sportininkė iškovojo aukso ir bronzos medalius 1988 m. žiemos olimpinėse žaidynėse. Atstovavo Lietuvai 1992 ir 1994 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, bet medalių neiškovojo.
• 1962 m. – Audrius Endzinas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Vaidas Jurgilas, Lietuvos krepšinio žaidėjas.
• 1976 m. – Diana Žiliūtė, lietuvių dviratininkė.

• 1549 m. – Aleksandras Chodkevičius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1475 m.).
• 1565 m. – Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas (g. 1515 m.).
• 1864 m. – Klemensas Kairys, Lietuvos kunigas, poetas (g. 1836 m.).
• 1956 m. – Jonas Ilgūnas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (g. 1897 m.).
• 1961 m. – Juozapas Čaplikas, kunigas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys. Palaidotas Akmenyje (Varėnos r.) (g. 1876 m.).
• 1970 m.:
  • Antanas Bružas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vargonininkas (g. 1893 m.).
  • Juozas Lazauskas, Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas (g. 1892 m.).
• 1978 m. – Mykolas Devenis, Lietuvos gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1891 m.).
• 1979 m. – Juozapas Matulaitis-Labukas, Lietuvos vyskupas, socialinių mokslų daktaras (g. 1894 m.).
• 1982 m. – Motiejus Šumauskas, Lietuvos TSR partinis veikėjas, LKP narys nuo 1924 m. (g. 1905 m.).
• 1987 m. – Balys Lukošius, aktorius (g. 1908 m.).
• 1990 m. – Nikolajus Milenskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (g. 1907 m.).
• 1999 m. – Povilas Julius Labanauskas, Lietuvos jūrų karininkas, kapitonas leitenantas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
• 2000 m. – Vincentas Sladkevičius, Lietuvos kardinolas (g. 1920 m.).
• 2003 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) narys (g. 1910 m.).
• 2010 m. – Irina Jukova, Lietuvos teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1924 m.).
• 2015 m. – Jonas Čepulis, Lietuvos boksininkas (g. 1939 m.).
• 2022 m. – Laimonas Tapinas, lietuvių rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas (g. 1944 m.).^[1]
• 2023 m. – Vytautas Valutis, Lietuvos šiluminės energetikos inžinierius (g. 1947 m.).^[2]
• 2024 m. – Raimondas Kašauskas, Lietuvos rašytojas (g. 1934 m.).^[3]

• 1503 – pasirašyta amžinos taikos sutartis tarp Anglijos ir Škotijos. Ji galiojo vos 10 metų;
• 1912 – komisija, tyrusi „Titaniko” žūties priežastis, paskelbė savo verdiktą: laivas sudužo dėl laivo savininkų, kapitono ir įgulos atsainumo;
• 1930 – Niujorke (JAV) oficialiai atidaromas Kraislerio dangoraižis (angl. – The Chrysler Building);
• 1936 – Alanas Tiuringas išsiuntė spausdinti savo straipsnį „On Computable Numbers, with an Application to the Entscheidungsproblem“, kuriame pirmą kartą buvo pritaikyta Tiuringo mašina;
• 1957 – JAV įsteigta nacionalinė garso įrašų akademija, kuri teikia prestižinius „Grammy” apdovanojimus;
• 1964 – įkurta Palestinos išlaisvinimo organizacija;
• 1987 – privatus lėktuvas, pilotuojamas 19-mečio Mathias Rusto iš Vakarų Vokietijos, įskridęs į TSRS teritoriją nepastebėtas priešlėktuvinės gynybos, nusileidžia Maskvoje Raudonojoje aikštėje.

• 1759 m. – Viljamas Pitas jaunesnysis, XVIII amžiaus pabaigos, XIX amžiaus pradžios Didžiosios Britanijos politikas. 1783 metai, būdamas 24 metų amžiaus Pitas tapo jauniausiu Didžiosios Britanijos premjeru (nors tuo metu terminas „premjeras” dar nebuvo naudojamas). Jis pasitraukė iš užimamų pareigų 1801 metais, o vėliau 1804 metais vėl tapo premjeru ir ėjo pareigas iki savo mirties 1806 metais. Jo tėvas Viljamas Pitas vyresnysis anksčiau taip pat buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas (m. 1806 m.).
• 1853 m. – Karlas Larsenas, Švedijos tapytojas, interjero dizaineris bei Menų ir Amatų Judėjimo narys. Jis gimė Stokholme neturtingoje šeimoje ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje. Tapė daugiausia akvarele, bet ir aliejumi (m. 1919 m.).
• 1908 m. – Ian Fleming, britų romanistas, išgarsėjęs knygomis apie Džeimsą Bondą^[4] (m. 1964 m.).
• 1927 m. – Aleksandras Moisejevas, Rusijos krepšininkas, žaidęs Maskvos CSKA komandoje ir TSRS rinktinėje (m. 2003 m.).
• 1938 m. – Džeris Vestas, JAV krepšininkas ir treneris (m. 2024 m.).
• 1939 m. – Tom Tabane, basutų kilmės Lesoto politikas. Jis vadovauja didžiausiai parlamentinei opozicinei „Visų basutų konvencijos partijai“. Nuo 1998 iki 2006 m. jis dirbo kartu su šalies Ministru pirmininku Pakalita Mosisili „Lesoto demokratijos kongrese“, tačiau po to perėjo į opoziciją.
• 1942 m. – Stanley Ben Prusiner, 1997 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5].
• 1945 m. – John Cameron Fogerty, JAV roko atlikėjas, gitaristas bei dainų autorius, geriausiai žinomas dėl savo veiklos grupėje Creedence Clearwater Revival. John Fogerty gimė Berklyje, Kalifornijoje, jis yra jaunesnysis Tom Fogerty brolis.
• 1968 m. – Kylie Minogue, australų dainininkė ir aktorė.

• 1805 m. – Luigi Rodolfo Boccherini, violončelistas bei klasicizmo epochos italų kilmės kompozitorius, gyvenęs Ispanijoje, kuris išlaikė rafinuotą ir galantišką stilių (g. 1743 m.).
• 1913 m. – Džonas Lubokas, anglų bankininkas, politikas, gamtininkas ir archeologas (g. 1834 m.).
• 1916 m. – Ivanas Franko, ukrainiečių rašytojas^[6] (g. 1856 m.).
• 1937 m. – Alfredas Adleris, austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902–1911 Z. Froido bendradarbis. Nuo 1932 m. dirbo JAV, D. Britanijoje. Padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai (g. 1870 m.).
• 1941 m. – Virginia Adeline Woolf, anglų novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų (g. 1882 m.).
• 1980 m. – Rolf Herman Nevanlinna, suomių matematikas (g. 1895 m.).
• 2003 m. – Ilya, Viscount Prigogine, 1977 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (g. 1917 m.).
• 2007 m.:
  • Deividas Edenas Leinas, JAV baltųjų nacionalistų lyderis. Vienas iš Ordino (The Order) įkūrėjų (g. 1938 m.).
  • Tošikacu Macuoka, Japonijos politikas, teisininkas, buvęs žemės ūkio ministras, kilęs iš Kumamoto prefektūros (g. 1945 m.).
• 2023 m. – Haraldas cur Hauzenas, vokiečių medicinos mokslininkas, nusipelnęs profesorius. Tyrinėjo gimdos kaklelio vėžį, kuriame atrado papilomos virusų. Už tai jis 2008 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją (g. 1936 m.).^[8]