Paprastai dangoraižiu laikomas ne žemesnis kaip 150 m aukščio arba ne mažiau kaip 40 aukštų pastatas.[2] Istoriškai šiuo terminu vadinti pastatai nuo 10 iki 20 aukštų XIX a. pabaigoje. Šių pastatų aukštis vis didėjo gerėjant statybos technologijoms XX a. Dangoraižiai aukštesni nei 300 m vadinami super aukštais, o aukštesni nei 600 m – mega aukštais.[3] Esminė pastato savybė yra galimybė naudotis grindimis. Taigi televizijos ir radijo bokštai nepatenka į šią klasifikaciją. Dangoraižiai daugiausia būna gyvenamosios ar visuomeninės, komercinės ar pramoninės paskirties. Jų architektūros raida susijusi su stilių raida, dažnai ir su žymių architektų kūryba. Daugiausia aukščiausių pasaulio dangoraižių yra JAV ir Rytų bei Pietryčių Azijos valstybėse.
Dangoraižiams būdingi pagrindiniai konstrukciniai elementai yra plieninis karkasas ir kabamosios ekraninės sienos. Šios kabamosios ekraninės sienos remiasi į pastato karkasą arba yra iškeltos aukščiau jo ir negula ant laikančiųjų sienų kaip kitos konstrukcijos statiniuose. Kai kuriuose pirmuosiuose dangoraižiuose konstrukcijoje pradėjus naudoti plieninį karkasą atsirado galimybė montuoti kur kas aukštesnes laikančiąsias sienas nei naudojant gelžbetoninį karkasą. Šiuolaikinių dangoraižių konstrukcijoje laikančiųjų sienų nėra, būdinga plieninis karkasas, juosiančiosios sienos su dideliais langų paviršiaus plotais. Tačiau galima ir įprasta konstrukcija. Šiuolaikiniai dangoraižiai dažnai projektuojami tuščiavidurės cilindrinės struktūros, jog atlaikyti vėjų, seismines ir kitas išorines apkrovas.
2009 m. Dubajuje (JAE) pastatytas Burdž Chalifa dangoraižis iki šiol yra aukščiausias pasaulyje. Jo stogas siekia 828 m aukštį, o viršūnė – 829,8 m. Pastatas turi 163 aukštus.[4]
Pirmuoju dangoraižiu laikomas 10 aukštų Home Insurance Building pastatas, pastatytas 1885 m. Čikagoje.[1] Šį pastatą suprojektavo architektas William Le Baron Jenney. Pastate pirmą kartą buvo sumontuotas plieninis karkasas, panaudotos ekraninės kabamosios sienų konstrukcijos.[1] Anot kai kurių mokslininkų, pirmojo dangoraižio statusas galėtų priklausyti ir 10 aukštų Jayne Building, statytam 1849–1850 m. Filadelfijoje, ar 7 aukštų Equitable Life Building,[6][7] pastatytam 1870 m. Niujorke, dėl jo konstrukcijoje panaudotų novatoriškų sprendimų, tačiau toks priskyrimas daugiausia priklauso nuo pasirinktų veiksnių. Net ir šį argumentą pateikę mokslininkai mano, kad jis yra visiškai akademinis.[8][9] Daug pirmųjų 10–15 aukštų, klasikinių formų dangoraižių suprojektavo Čikagos mokyklos architektai: Wainwright Building (1891, architektai D. Adler, L. H. Sullivan), Rookery Building (1888), Reliance Building (1895, architektai D. H. Burnham, J. W. Root), universalinė parduotuvė (1904, architektas L. H. Sullivan).
Equitable Life Building Niujorke (1870), vienas pirmųjų dangoraižių
XX a. pradžioje dangoraižiai paplito ir Europoje. Dangoraižių architektūroje įsitvirtino stilizacija, eklektika su klasicizmo, gotikos, moderno motyvais, didėjo pastatų aukštis. Žymesni to laikotarpio dangoraižiai: neogotikinis Woolworth Building Niujorke (1913, architektas C. Gilbert; 57 aukštų, 241 m), neoklasicistinis Metropolitan Life Insurance Company Tower Niujorke (1909, architektas N. Le Brun), art deco stiliaus Empire State Building Niujorke (1931, architektų firma „Shreve, Lamb and Harmon“; 102 aukštų, 381 m).
XX a. viduryje pastatyta universalių, abstrakčių, šiuolaikinės architektūros formų dangoraižių: Seagram Building Niujorke (1958, architektai L. Mies van der Rohe, Ph. Johnson; 37 aukštų), gyvenamieji dangoraižiai Lake Shore Drive krantinėje Čikagoje (1951, architektas L. Mies van der Rohe). Antrojoje XX a. pusėje statiniuose akcentuota masyvumas, monumentalumas, kai kada plastiškumas, jie buvo 300–400 m aukščio. Žymesni dangoraižiai: Pasaulio prekybos centras Niujorke (1973, architektas M. Yamasaki; 110 aukštų, 417 m), Amoco Building Čikagoje (1973, architektas E. Durrell ir kiti; 80 aukštų), AT & T Building Niujorke (1984, architektas Ph. Johnson; 37 aukštai, 197 m, dab. 550 Madison Avenue), Sears, Roebuck & Co Building Čikagoje (1974, architektas M. Yamasaki; 119 aukštų, 442 m).
Šiuolaikinių dangoraižių statyboje stengiamasi atsižvelgti į pastatų tvarumą, tvirtumą, aplinką, konstrukcijų eksploatacines savybes, statyboje naudojamų medžiagų rūšis, statybų praktiką, minimaliausią medžiagų ir gamtos išteklių naudojimą, energijos suvartojimą ir holistinių sistemų integravimą. Tvariosios statybos statiniams vertinti sukurtas tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED standartas.[10] Vienas tokios statybos pavyzdžių – Taipei 101 (2004), stovintis Taipėjuje, Taivane.[11]
Aukščiausių pasaulio pastatų turimus duomenis apie aukščio rekordus registruoja Tarptautinė aukštuminių pastatų ir miestų aplinkos taryba (angl. Council on Tall Buildings and Urban Habitat, CTBUH). Anksčiau tarybos buvo apibrėžta keturios kategorijos pastatams klasifikuoti, šiuo metu galioja tik trys iš jų.
Matavimai kiekvienu atveju atliekami nuo žemiausiai esančio pėstiesiems skirto įėjimo į pastatą („Aukštis matuojamas nuo žemiausiai esančio ir reikšmingiausio pėstiesiems atviro įėjimo iki ...“[12]):
Aukštis iki architektūrinės (konstrukcijos) viršūnės;
Aukštis iki aukščiausio naudojamo aukšto;
Aukštis iki aukščiausio pastato smaigalio, įskaitant antenos ar kitos konstrukcijos.
Ketvirtoji kategorija, aukštis iki stogo, buvo panaikinta 2009 m., nes daugelio naujų pastatų architektūrinio stogo aukščio nebeįmanoma aiškiai apibrėžti.
Aukštis iki absoliučios smailės aukščių palyginimuose nurodomas neapibrėžtai. Dėl to, lyginant du pastatus būna, kad vienas ar tai kitas kito atžvilgiu yra aukštesni. Pavyzdžiui, Jin Mao Tower Šanchajuje architektūrinis aukštis yra 421 m, tačiau jis neturi antenos. Tuo tarpu Empire State Building bendras aukštis iki antenos smaigalio yra 443 m, bet architektūrinis aukštis siekia tik 381 m. Taigi Jin Mao bokštas iš tikrųjų vadinamas aukštesniu pastatu, bet ne aukštesniąja konstrukcija.
Todėl, ypač kalbant apie pasaulio rekordą, nuolat kyla nesutarimų. Kvala Lumpūre esančių Petronas Towers stogo aukštis yra 378 m, o aukščiausias aukštas – 375 m aukštyje. Ant abiejų pastatų stogo dar sumontuota po metalinį antgalį, siekiantį 452 m. Kadangi metaliniai antgaliai laikomi pastatų konstrukcinėmis detalėmis, bokštams dvyniams 1998 m. buvo suteiktas oficialus aukščiausio pastato pasaulio rekordas. Tuomet kilo arši diskusija, mat Willis Tower Čikagoje (iki 2009 m. Sears Tower) stogas ir konstrukcijos aukštis siekia 442 m, o aukščiausias aukštas yra 412 m aukštyje. Taigi Willis Tower būtų kur kas aukštesnis nei Petronas bokštai bent dviejose iš trijų kategorijų. Taip pat labai ginčytina, ar Petronas bokštų metaliniai antgaliai netgi gali būti laikomi architektūriniais pastatų aukščiais, nes priešingu atveju, norint palyginti oficialų aukštį, reikėtų atsižvelgti ir į Willis Tower anteną, o tai reikštų, kad pastato bendras aukštis 527 m.
Daugėjant vis aukštesnių naujai pastatytų dangoraižių skaičiui buvo sudaryti aukščio iki konstrukcijos viršūnės pogrupiai:
Dangoraižis: aukštis 150–299,99 m, statybų trukmės laikas apie 2–4 metai;
Super aukštas dangoraižis: aukštis 300–499,99 m, statybų trukmės laikas apie 3–5 metai;
Mega aukštas dangoraižis: aukštis 500 m, statybų trukmės laikas apie 5 metai.
↑Charles E. Peterson (1950 m. spalio mėn.). „Ante-Bellum Skyscraper“. Journal of the Society of Architectural Historians. 9:3: 25–28.
↑Ivars Peterson (1986-04-05). „The first skyscraper – new theory that Home Insurance Building was not the first“. CBS Interactive. Suarchyvuotas originalas 2012-07-08. Nuoroda tikrinta 2010-01-06. „"In my view, we can no longer argue that the Home Insurance Building was the first skyscraper," says Carl W. Condit, now retired from Northwestern University in Evanston, Ill., and author of several books on Chicago architecture. "The claim rests on an unacceptably narrow idea of what constitutes a high-rise commercial building," he says."If there is a building in which all these technical factors—structural system, elevator, utilities—converge at the requisite level of maturity," argues Condit, "it's the Equitable Life Assurance Building in New York." Completed in 1870, the building rose 7½ stories, twice the height of its neighbors.“