Lietuvos politinės partijos

   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

Lietuvos politinės partijos – pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. Seimo priimtą Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

Lietuvoje yra registruotos 27 partijos, iš jų veikiančios – 24, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra.[1]

Istorija

Lietuvos politinės partijos iki 1918 m.

Nors pirmosios politinės partijos Europoje pradėjo kurtis Jungtinėje Karalystėje dar XVII a., Lietuvoje dėl įvairių priežasčių jos pradėjo atsirasti tik XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir tai visų pirma susiję su tuo metu vykusiu lietuvių tautiniu atgimimu.[2]

1896 m. A. Domaševičiaus ir A. Moravskio iniciatyva susikūrė pirmoji politinė organizacija – Lietuviška socialdemokratų partija (LSDP) (vėliau jos pavadinimas keletą kartų kito – 1902 m. Lietuvių socialdemokratų partija, o nuo 1905 m. ji galutinai gavo Lietuvos socialdemokratų partijos vardą), kuri savo programoje pirmoji įrašė Lietuvos Nepriklausomybės siekį.[3][2]

1897 m. spalio 79 d. žydų socialdemokratų grupių atstovų suvažiavime Vilniuje įkurta žydų socialistų partija „Visuotinė Rusijos ir Lenkijos žydų darbininkų sąjunga“ (nuo 1903 m. – Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga) arba Bundas.

1902 m. – „Varpas“ ir „Ūkininkas“ bendradarbių suvažiavime K. Griniaus, J. Šaulio, P. Višinskio ir kitų iniciatyva įkurta pirmoji demokratinė ir liberali Lietuvių demokratų partija (LDP) (nuo 1906 m. ji gavo Lietuvos demokratų partijos pavadinimą), 1905 m. jos sparnas – Lietuvos valstiečių sąjunga (LVS).[3][2]

Mindaugas Tamošaitis pastebi, kad „visuomenei vis labiau skaidantis, palaipsniui pradėjo kurtis ir kitos partijos, kurių masinis kūrimasis sutapo su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu“.[2]

Politinės partijos nepriklausomoje Lietuvos valstybėje 1918–1940 m.

1936 m. autoritarinė A. Smetonos valdžia uždarė Lietuvių krikščionių demokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, kitas partijas ir jų padalinius. Toliau veikė tik Lietuvių tautininkų sąjunga.[3]

Politinės partijos Lietuvoje ir išeivijoje SSRS okupacijos ir aneksijos metais

19401988 m. Lietuvoje egzistavo prievarta įdiegta sovietinė politinė sistema, kurioje veikė tik Lietuvos komunistų partija.[reikalingas šaltinis]

Politinės partijos Sajūdžio metu

Sąjūdžiui pradėjus kovą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, pradėjo kurtis daugiapartinė sistema. 1989 m. vasario 5 d. susikūrė pirmoji nauja partija – Lietuvos demokratų partija[reikalingas šaltinis], 1989 m. liepos 15 d. buvo įsteigta Lietuvos žalioji partija[reikalingas šaltinis]. Tačiau iš pradžių šios partijos nebuvo oficialiai pripažįstamos. Tik 1989 m. gruodžio 7 d. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) 6 ir 7 straipsnių pakeitimo“, kuris panaikino TSKP monopolį ir sudarė sąlygas daugiapartiškumui. Vis dėlto iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo oficialiai nebuvo įregistruota nė viena partija.

Nepriklausomos Lietuvos politinės partijos nuo 1990 m.

1990 m. balandžio mėn. buvo oficialiai užregistruotos pirmosios penkios politinės partijos Lietuvoje: Lietuvos demokratų partija, Lietuvos krikščionių demokratų partija, Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos komunistų partija.[reikalingas šaltinis]

Netrukus įsikūrė daugiau partijų: 1990 m. balandžio 7 d. – Lietuvos humanistų partija, rugpjūčio 18 d. – Lietuvos valstiečių partija, spalio 20 d. – Nepriklausomybės partija, lapkričio 25 d. – Lietuvos liberalų sąjunga.[reikalingas šaltinis]

Lietuvos politinių partijų teisinis reguliavimas

Lietuvos politinių partijų veiklą nuo 1990 m. rugsėjo 29 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas.[4] Pagal šį įstatymą politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų – LR piliečių, sulaukusių 18 metų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės.

Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu LR pilietis gali būti tik vienos LR įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu.

Draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.

Politinės partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius, tačiau politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys.

Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Registruotos politinės partijos

2019 m. kovo 3 d. Lietuvoje buvo 24 veikiančios partijos, 2 partijos turėjo teisinį statusą „likviduojama“, 3 partijoms buvo inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva.[5]

Veikiančios partijos

Pavadinimas Vadovas 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.
kovo 1 d.
Drąsos kelias“ politinė partija

Kęstučio g. 91, Kaunas

Jonas Varkala 1 550 2 208 2 464 2 487 2 469 2 417 2 352 nepateikė 2 212 2 174
Darbo partija

Ankštoji g. 3, Vilnius

Andrius Mazuronis 23 305 22 681 20 659 15 966 12 517 11 495 10 770 10 239 9 754 9 640
Partija Lietuva – visų pervadinta iš Emigrantų partija

S. Dariaus ir S. Girėno g. 6B-11, Alytus

Tomas Pačėsas 2 147 2 446 3 110 4 047 4 481 4 413 4 345 4 267 4 176 4 145
Tautos ir teisingumo sąjunga

Kaštonų g. 3, Vilnius

Petras Gražulis 1 059 2 083 3 479 3 972 3 919 3 871 4 024 3 941 6 931 6 809
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija

Goštauto g. 3-15, Vilnius

Gitana Nevulienė 1 102 1 058 2 004 nepateikė 2 013 2 012 nepateikė 2 051 2 024 2 005
Laisvė ir teisingumas

Vilniaus g. 22, Vilnius

Remigijus Žemaitaitis 4 249 4 363 4 439 4 359 4 257 4 122 4 678 4 649 4 439 4 338
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Naugarduko g.76, Vilnius

Valdemar Tomaševski 1 520 2 173 2 179 2 181 2 157 2 129 2 120 2 102 2 086 2 093
Lietuvos liaudies partija

Vilniaus g. 45-15, Vilnius

Tauras Jakelaitis 2 499 2 630 2 748 2 713 2 662 2 547 2 525 2 465 2 422 2 376
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Gedimino pr. 64, Vilnius

Viktorija Čmilytė-Nielsen 6 038 7 352 7 979 7 998 7 722 6 986 7 119 6 965 6 871 6 708
Lietuvos regionų partija

V. Kudirkos g. 20-20, Vilnius

Jonas Pinskus - - - - 3 277 3 394 3 619 3 604 5 080 5 605
Lietuvos socialdemokratų partija

B. Radvilaitės g. 1, Vilnius

Vilija Blinkevičiūtė 21 847 22 012 21 201 19 162 17 677 16 545 16 759 15 205 14 539 14 344
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Pamėnkalnio g. 26, Vilnius

Ramūnas Karbauskis 3 086 3 423 3 679 4 274 4 332 4 329 4 292 4 372 3 765 3 741
Lietuvos žaliųjų partija

Šermukšnių g. 6A, Vilnius

Ieva Budraitė 2 223 2 194 2 190 2 224 2 232 2 228 2 279 2 267 2 280 2 317
Partija „Jaunoji Lietuva

Kurtinių g. 1-1, Kaunas

Stanislovas Buškevičius 1 007 1 030 nepateikė 2 005 2 011 2 010 2 004 2 002 2 001 2 003
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Subačiaus g. 10-1, Vilnius

Darius Kuolys 1 144 1 141 2 016 2 001 2 000 2 001 2 004 2 003 2 004 nepateikė
Politinė partija „Profesinių sąjungų centras“

Laisvės alėja 46, Kaunas

Kęstutis Juknis 1 083 nepateikė 2 089 2 220 2 260 nepateikė 2 211 2 176 2 197 nepateikė
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Vilniaus m. J. Jasinskio g. 17

Gabrielius Landsbergis 14 273 15 039 14 920 14 598 14 243 13 931 13 772 13 388 12 823 12 623
Žemaičių partija

Zarasų g. 12, Klaipėda

Stasys Gvažiauskas 1 198 1 551 2 021 2 039 2 052 2 011 nepateikė nepateikė 2 017 2 011
Laisvės partija

S. B. Jundzilo g. 9, Vilnius

Aušrinė Armonaitė - - - - - 2 910 3 019 3 469 3 334 3 250
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

Kalvarijų g. 280-37, Vilnius

Vytautas Radžvilas - - - - - - 2 137 2 097 2 032 2 022
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Naugarduko g. 68-3, Vilnius

Saulius Skvernelis - - - - - - - - 3 392 3 759
Krikščionių sąjunga

Kovo 11-osios g. 47-36, Grigiškės, Vilnius

Rimantas Jonas Dagys - - - - - - 2 573 2 511 2 456 2 402

Teisinis statusas „likviduojama“

Pavadinimas Vadovas 2012 m. 2013 m. 2014 m. spalio 1 d. 2015 m. spalio 1 d. 2016 m. spalio 1 d. 2017 m. spalio 1 d. 2018 m. kovo 1 d. 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. kovo 1 d.
Lietuvos politinių kalinių partija

191798363 K. Petrausko g. 38, Kaunas

Zigmas Medineckas likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama
Tautos vienybės sąjunga

191929656 Kaštonų g. 4,Vilnius

Likvidatorius Česlovas Banevičius 1041 1041 1099 1070 likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama likviduojama

Inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva

Pavadinimas Vadovas 2012 m. 2013 m. 2014 m. spalio 1 d. 2015 m. spalio 1 d. 2016 m. spalio 1 d. 2017 m. spalio 1 d. 2018 m. kovo 1 d. 2018 m. spalio 1 d. 2019 m. kovo 1 d.
Lietuvos socialdemokratų sąjunga

291984130 Vilniaus g. 22, Vilnius

Arvydas Akstinavičius 1239 1222 1178 nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė
Lietuvos žalioji partija

190650657

- nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė
Tautos pažangos partija

190739928 Gynėjų g. 4-320, Vilnius

Egidijus Klumbys nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė nepateikė

Išregistruotos politinės partijos

Pavadinimas Vadovas Registruota Išregistruota Komentaras
Lietuvos demokratų partija Saulius Pečeliūnas 1989-12-29 2002-03-04 Reorganizuota sujungimo būdu su Tėvynės liaudies partija, Nepriklausomybės partija, Lietuvos laisvės lyga, naujas juridinis asmuo Lietuvos dešiniųjų sąjunga
Tėvynės liaudies partija Laima Andrikienė 1999-12-27 2002-03-04 Reorganizuota sujungimo būdu su Tėvynės liaudies partija, Nepriklausomybės partija, Lietuvos laisvės lyga, naujas juridinis asmuo Lietuvos dešiniųjų sąjunga
Nepriklausomybės partija Valentinas Šapalas 1990-11-19 2002-03-04 Reorganizuota sujungimo būdu su Tėvynės liaudies partija, Nepriklausomybės partija, Lietuvos laisvės lyga, naujas juridinis asmuo Lietuvos dešiniųjų sąjunga
Lietuvos laisvės lyga Antanas Terleckas 1995-11-08 2002-03-04 Reorganizuota sujungimo būdu su Tėvynės liaudies partija, Nepriklausomybės partija, Lietuvos laisvės lyga, naujas juridinis asmuo Lietuvos dešiniųjų sąjunga
Lietuvos dešiniųjų sąjunga Arūnas Žebriūnas


Vidmantas Žiemelis

2002-03-04 2004-02-13 Reorganizuota prijungimo būdu prie Tėvynės sąjungos (konservatoriai, krikščioniškieji demokratai, laisvės kovotojai)
Lietuvos krikščionių demokratų partija

(pakeitė pavadinimą į Lietuvos krikščionys demokratai)

Algirdas Saudargas 1990-03-22


2001-07-04


Reorganizuota sujungimo būdu su Krikščionių demokratų sąjunga, naujas juridinis asmuo

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos krikščionys demokratai Kazys Bobelis

Nuo 2001-07-04 iki 2004-05-04


Valentinas Stundys

Nuo 2004-05-04 iki 2008-06-25

2001-07-04 2008-06-25 Reorganizuota sujungimo būdu su Krikščionių demokratų sąjunga, naujas juridinis asmuo

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos valstiečių sąjunga
Kazimiera Prunskienė 1995-04-20 2002-03-15 Pakeitė pavadinimą į Lietuvos valstiečių partiją. Reorganizuota sujungimo būdu su Naujosios demokratijos partija, naujas juridinis asmuo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga Balys Gajauskas


Povilas Jakučionis

1994-08-19 2004-04-08 Reorganizuota sujungimo būdu su Tėvynės sąjunga (konservatoriai, krikščioniškieji demokratai, laisvės kovotojai) į naują juridinį asmenį Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)
Tėvynės sąjunga (konservatoriai) Gediminas Vagnorius


Andrius Kubilius

1993-05-26 2004-04-08 2003-05-25 pakeitė pavadinimą į Tėvynės sąjunga (konservatoriai, krikščioniškieji demokratai, laisvės kovotojai). Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga į naują juridinį asmenį Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai).
Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) Andrius Kubilius 2004-04-08 2008-06-26 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos krikščionių demokratais į naują juridinį asmenį Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
Lietuvos protėvių atgimimo partija Juozas Ramanauskas 1993-06-01 2011-09-07 Likviduota juridinio asmens sprendimu
Lietuvos demokratinė darbo partija Algirdas Brazauskas


Česlovas Juršėnas

1990-12-19 2001-06-19 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos teisingumo partija Bronius Simanavičius 1995-09-11 2007-02-21 Reorganizuota prijungimo būdu prie Naujoji sąjunga (Socialliberalai)
Lietuvių tautininkų sąjunga Rimantas Smetona

Nuo 1993-04-06 iki 1997-02-24


Vaidotas Antanaitis

Nuo 1997- 02-24 iki 1999-05-04


Rapolas Gediminas Sakalnikas

Nuo 1999- 05-04 iki 2004-09-27


Klemas Inta

Nuo 2004- 09-27 iki 2007-02-13


Gintaras Songaila

Nuo 2007- 02-13 iki 2008-04-22

1990-02-23 2008-04-22 Įsteigimo data – 1924-08-17. Reorganizuota prijungimo būdu prie Tėvynės Sąjungos (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)
Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga Vytautas Bogušis 2000-06-02 2003-06-26 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos centro sąjunga, Lietuvos liberalų sąjunga į naują juridinį asmenį – Liberalų ir centro sąjunga
Lietuvos centro sąjunga Romualdas Ozolas


Kęstutis Glaveckas

1993-10-27 2003-06-26 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos centro sąjunga, Lietuvos liberalų sąjunga į naują juridinį asmenį – Liberalų ir centro sąjunga
Lietuvos liberalų sąjunga Vytautas Radžvilas


Eugenijus Gentvilas

1991-03-11 2003-06-26 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos centro sąjunga, Lietuvos liberalų sąjunga į naują juridinį asmenį – Liberalų ir centro sąjunga
Krikščionių demokratų sąjunga Kazys Bobelis 1996-08-14 2004-05-21 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos krikščioniais demokratais
Lietuvos humanistų partija Vytautas Kazlauskas 1990-06-01 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05- 31
Respublikonų partija Kazimieras Petraitis

Nuo 1991-02-06 iki 2010-10-27


Valerijus Pečiulevičius

Nuo 2010-10-27 iki 2012-07-10


Valdemaras Valkiūnas

Nuo 2012-07-10 iki 2017-06-20

1991-02-06 2017-06-20 Reorganizuojama nuo 2017- 01-24 iki 2017-06. Reorganizuota prijungimo būdu prie Tautininkų sąjungos
Lietuvos ūkio partija Klemensas Šeputis 1996-01-22 2015-05-27 Turėjo likviduojamo juridinio asmens statusą pagal teismo sprendimą registro tvarkytojo iniciatyva nuo 2009-02-12
Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga Kazimieras Jonas Jocius 1996-04-29 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05-31
Lietuvos reformų partija Algirdas Pilvelis 1996-06-24 2017-05-30 Nuo 2008-12-11 iki 2009-01-28 buvo numatytas likvidavimaas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, gavus prieštaravimą, žyma išregistruota. Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016- 03-16 iki 2017-05-30.
Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“ Stasys Šedbaras 1996-08-08 2015-05-27 Turėjo likviduojamo juridinio asmens statusą pagal teismo sprendimą Registro tvarkytojo iniciatyva nuo 2008-09-19
Lietuvos nacionaldemokratų partija Rimantas Smetona 1999-04-29 2015-05-27 Turėjo likviduojamo juridinio asmens statusą pagal teismo sprendimą Registro tvarkytojo iniciatyva nuo 2009-02-27
Krikščionių partija Gediminas Vagnorius 2000-07-14 2013-11-15 Reorganizuota sujungimo būdu su Darbo partija (leiboristais). Buvę pavadinimai:
Respublikonų lyga Antonina Poltavec

Nuo 2002-09-23 iki 2007-02-19


Ryšard Maciejkianiec

Nuo 2007-02-19 iki 2010-07-09


Jan Šibakovski

Nuo 2010-07-09

2002-09-23 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016- 03-16 iki 2017-05-31

Buvęs pavadinimas: Lietuvos lenkų liaudies partija, nuo 2002-09-23 iki 2010-07-09

Tautinė partija Lietuvos kelias Lilijana Astra 2003-06-23 2014-05-28 Buvęs pavadinimas: Politinė partija Lietuvos kelias, nuo 2003-06-23 iki 2004-08-31.

Reorganizuota prijungimo būdu prie Lietuvos liaudies partijos.

Tautos prisikėlimo partija Arūnas Valinskas 2008-06-30 2012-01-03 Reorganizuota prijungimo būdu prie Liberalų ir centro sąjungos
Smulkaus ir vidutinio verslo partija Žanas Mongirdas 2006-11-20 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05-31
Žemaitijos partija Vaclovas Vasiliauskas 2009-07-08 2017-05-30 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05-30
Socialistinis liaudies frontas Algirdas Paleckis


Edikas Jagelavičius

2010-02-23 2018-01-03 Įsteigta susijungimo būdu „Fronto“ partijai ir Lietuvos socialistų partijai.

Buvo inicijuotas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016- 06-17 iki 2016-12-08. Pertvarkoma nuo 2016-12-16 iki 2018-01-03. Nuo 2018-01-03 pertvarkyta į asociaciją.

Frontas Algirdas Paleckis 2008-07-01 2010-02-25 Reorganizuota sujungimo būdu su Lietuvos socialistų partija, naujas juridinis asmuo Socialistinis liaudies frontas.
Lietuvos socialistų partija Albinas Visockas

Nuo 1995-09-11 iki 1997-10-15


Mindaugas Stakvilevičius

Nuo 1997-10-15 iki 2008-04-08


Giedrius Petružis

Nuo 2008-04-08 iki 2010-02-24

1995-09-11 2010-02-24 Reorganizuota sujungimo būdu su Frontas, naujas juridinis asmuo Socialistinis liaudies frontas.
Politinė partija „Sąjunga Taip“ Artūras Zuokas 2012-01-13 2014-09-09 Reorganizuota prijungimo būdu prie Liberalų ir centro sąjungos
Lietuvos žmonių partija Joana Šimanauskienė 2012-04-03 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05-31
Demokratinė darbo ir vienybės partija Kristina Brazauskienė 2012-04-26 2017-05-31 Inicijuojamas likvidavimas RC iniciatyva nuo 2016-03-16 iki 2017-05-31
Darbo partija (leiboristai) Vytautas Gapšys 2013-05-14 2013-11-15 Įsteigta sujungimo būdu Darbo partijai ir Leiboristų partijai. Reorganizuota sujungimo būdu su Krikščionių partija, Naujas juridinis asmuo – Darbo partija.
Darbo partija Viktor Uspaskich

Nuo 2003-11-25 iki 2006-10-11


Vytautas Gapšys

Nuo 2006- 10-11 iki 2008-01-22


Viktor Uspaskich

Nuo 2008- 01-22 iki 2013-05-14

2003-11-25 2013-05-14 Reorganizuota sujungimo būdu su Leiboristų partija. Naujas juridinis asmuo – Darbo partija (leiboristai)
Naujoji sąjunga (socialliberalai) Artūras Paulauskas 1998-06-12 2011-08-26 Reorganizuota prijungimo būdu prie Darbo partijos.
Lietuvos teisingumo partija Bronius Simanavičius 1995-09-11 2007-02-21 Reorganizuota prijungimo būdu prie Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Lietuvos gyvenimo logikos partija Vytautas Bernatonis 1996-08-14 2010-02-26 Reorganizuota prijungimo būdu prie Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Lietuvos liaudies sąjunga "Už teisingą Lietuvą" Vytautas Lazinka

1996-08-02 iki 2000-05-26


Julius Veselka

Nuo 2000-05-26 iki 2010-02-26

1996-08-02 2010-02-26 Buvęs pavadinimas Lietuvos Liaudies Partija, nuo 1996-08-02 iki 2000-05-24.

Reorganizuota prijungimo būdu prie Naujoji sąjunga (socialliberalai).

Leiboristų partija Viktoras Fiodorovas

Nuo 2008-07-29 iki 2012-12-05


Donatas Janulevičius

Nuo 2012- 12-05 iki 2013-05-14

2008-07-29 2013-05-14 Reorganizuota sujungimo būdu su Darbo partija, naujas juridinis asmuo Darbo partija (leiboristai)


Politinėms partijoms priklausantys nariai

Pagal duomenis, kuriuos politinės partijos Teisingumo ministerijai pateikė iki 2019 m. kovo 1 d., politinėms partijoms Lietuvoje priklausė 112158 žmonės.[5]

Politinės partijos Seime

Pavadinimas Santrumpa Pirmininkas Ideologija Vietų skaičius Narių skaičius
(2023)[6]
Seimas EP
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai TS–LKD Gabrielius Landsbergis Krikščioniškoji demokratija
Liberalus konservatizmas
49 / 141
3 / 11
Mažėjimas 12 233
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga LVŽS Ramūnas Karbauskis Agrarizmas
Žaliasis konservatizmas
17 / 141
1 / 11
Mažėjimas 3 746
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ DSVL Saulius Skvernelis Žaliasis konservatizmas
Socialdemokratija
16 / 141
1 / 11
Didėjimas 3 746
Lietuvos socialdemokratų partija LSDP Vilija Blinkevičiūtė Socialdemokratija
13 / 141
2 / 11
Mažėjimas 14 336
Liberalų sąjūdis LS Viktorija Čmilytė-Nielsen Klasikinis liberalizmas
13 / 141
1 / 11
Mažėjimas 6 708
Laisvės partija LP Aušrinė Armonaitė Socialinis liberalizmas
10 / 141
1 / 11
Mažėjimas 3 181
Darbo partija DP Viktor Uspaskich Populizmas
1 / 141
0 / 11
Mažėjimas 9 357
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga LLRA–KŠS Waldemar Tomaszewski Krikščioniškoji demokratija
Lenkų mažumos interesai
3 / 141
1 / 11
Mažėjimas 2 072
Lietuvos regionų partija LRP Jonas Pinskus Regionalizmas
Konservatyvi socialdemokratija
2 / 141
0 / 11
Didėjimas 5 904
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija LKDP Mindaugas Puidokas Krikščioniškoji demokratija
1 / 141
0 / 11
Didėjimas 2 059
Politinė partija „Nemuno Aušra“ PPNA Remigijus Žemaitaitis Konservatizmas
Regionalizmas
3 / 141
0 / 11
Didėjimas 2 547

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Partija 1992 1996 2000 2004 2008 2012 2016
Lietuvos demokratinė darbo partija 73
Sąjūdis 30
Lietuvos krikščionių demokratų partija 18
Lietuvos socialdemokratų partija 8 20 25 17
Lietuvos lenkų judėjimas 4
Lietuvių tautininkų sąjunga 4
Lietuvos centro judėjimas 2
Jaunoji Lietuva 1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 54
Tėvynės sąjunga (skirtingais pavadinimais) 25 45 31
Liberalų sąjūdis 11 14
Lietuvos lenkų rinkimų akcija 2 3 8
Partija Tvarka ir teisingumas 15 8
Darbo partija

2008 m. – koalicija su jaunimu (8 mandatai), partija (2 mandatai)

39 10 2
Lietuvos žaliųjų partija 1
Tautos prisikėlimo partija 16
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 1
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 3
Liberalų ir centro sąjunga 18 8
Naujoji sąjunga (socialliberalai) 11 1
Kiti 21 1
Nepriklausomi 1 5 4 4

Iš 37 registruotų Lietuvos partijų po 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių rinkimų Lietuvos politinėje sistemoje realiai veikė Seime bei savivaldybėse 18 partijų.[reikalingas šaltinis]

Išnašos

  1. „Lietuvos politinių partijų narių skaičių“. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-10-03.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Mindaugas TAMOŠAITIS. Lietuvių politinių partijų ir ideologinių srovių (iki 1940 m.) istoriografija Archyvuota kopija 2021-08-30 iš Wayback Machine projekto.
  3. 3,0 3,1 3,2 Visuotinė lietuvių enciklopedija – Lietuvos politinės partijos
  4. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas
  5. 5,0 5,1 Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas[neveikianti nuoroda]
  6. „Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas“ (PDF). tm.lrv.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2024-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.

Nuorodos

Read other articles:

Sebuah Boeing 747-400 milik Virgin Atlantic Airways, salah satu maskapai penerbangan terbesar UK. Sebuah maskapai penerbangan adalah sebuah organisasi yang menyediakan jasa penerbangan bagi penumpang atau barang. Mereka menyewa atau memiliki pesawat terbang untuk menyediakan jasa tersebut dan dapat membentuk kerja sama atau aliansi dengan maskapai lainnya untuk keuntungan bersama. Istilah maskapai berasal dari bahasa Belanda maatschappij yang berarti perusahaan. Lihat pula Daftar maskapai pen...

 

 

В этой статье имеется избыток цитат либо слишком длинные цитаты. Излишние и чрезмерно большие цитаты следует обобщить и переписать своими словами. Возможно, эти цитаты будут более уместны в Викицитатнике или в Викитеке. Восстание Богдана Хмельницкого Въезд Богдана Хмел...

 

 

Hungarian footballer For other people with the same name, see Zoltán Varga (disambiguation). The native form of this personal name is Varga Zoltán. This article uses Western name order when mentioning individuals. Zoltán Varga Varga in 1973Personal informationDate of birth (1945-01-01)1 January 1945Place of birth Vál, HungaryDate of death 9 April 2010(2010-04-09) (aged 65)Place of death Budapest, HungaryHeight 1.76 m (5 ft 9 in)Position(s) MidfielderYouth career195...

† Человек прямоходящий Научная классификация Домен:ЭукариотыЦарство:ЖивотныеПодцарство:ЭуметазоиБез ранга:Двусторонне-симметричныеБез ранга:ВторичноротыеТип:ХордовыеПодтип:ПозвоночныеИнфратип:ЧелюстноротыеНадкласс:ЧетвероногиеКлада:АмниотыКлада:Синапсиды�...

 

 

Professional Japanese chef's knife This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Usuba bōchō – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (August 2009) (Learn how and when to remove this message) An usuba knife Usuba bōchō (薄刃包丁, lit. thin knife) is the traditional vegetable knife for the prof...

 

 

Fictional character Caroline McKenzie-DawsonLast Tango in Halifax characterFirst appearance20 November 2012 (Episode One)Created bySally WainwrightPortrayed bySarah LancashireIn-universe informationOccupationHeadteacher Caroline McKenzie-Dawson (also Caroline Elliot and Caroline Dawson) is a fictional character in the BBC1 drama series Last Tango in Halifax portrayed by Sarah Lancashire. The character was created by lead writer and executive producer Sally Wainwright and appears from the firs...

Albicocca vesuvianaCrisommole del VesuvioOriginiLuogo d'origine Italia RegioneCampania Zona di produzioneArea vesuviana DettagliCategoriaortofrutticolo RiconoscimentoP.A.T. SettoreProdotti vegetali allo stato naturale o trasformati L'albicocca vesuviana, localmente chiamata crisommola, è una varietà di albicocca che viene prodotta nei comuni vesuviani. Storia Questa varietà è stata descritta già nel 1583 da Gian Battista Della Porta nella sua opera Suae Villae Pomarium dove distingu...

 

 

Economic sectors Three-sector model Primary sector (raw materials) Secondary sector (manufacturing) Tertiary sector (services) Additional sectors Quaternary sector (information services) Quinary sector (human services) Theorists AGB Fisher Colin Clark Jean Fourastié Sectors by ownership Business sector Private sector Public sector Voluntary sector vte Economical term Percentages of a country's economy made up by different sectors. Countries with higher levels of socio-economic development te...

 

 

2010 studio album/video by The Wiggles This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Let's Eat album – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (June 2020) (Learn how and when to remove this message) Let's EatStudio album by The WigglesReleased1 July 2010Recorded2008-2010GenreChildren's musicLa...

American politician (1896–1954) For the California politician, see Harold Hofmann. Harold G. HoffmanHoffman c. 193441st Governor of New JerseyIn officeJanuary 15, 1935 – January 18, 1938Preceded byHorace Griggs Prall (acting)Succeeded byA. Harry MooreMember of the U.S. House of Representativesfrom New Jersey's 3rd districtIn officeMarch 4, 1927 – March 3, 1931Preceded byStewart H. ApplebySucceeded byWilliam H. Sutphin Personal detailsBornHarold Gi...

 

 

منحوتة طينية للإلهة نانايا من مدينة جيرسو تعود للعصر الكاشي، موجودة حالياً في متحف إسطنبول الأثري. نانايا (باللغة السومرية: 𒀭𒈾𒈾𒀀) هي إحدى إلهات بلاد الرافدين عبدها السومريين والأكديين وعرفت بكونها تجسيد للشهوة الجنسية والحرب.[1] تم التوفيق بينها وبين إنانا وكانيسو...

 

 

هذه المقالة بحاجة لصندوق معلومات. فضلًا ساعد في تحسين هذه المقالة بإضافة صندوق معلومات مخصص إليها. جزء من سلسلة عناليهود واليهودية أصل كلمة يهود من هو اليهودي؟ اليهودية الله في اليهودية (أسماء الله في اليهودية) الإيمان ميتزفة (613 وصية) هالاخاه الشبات الأعياد الصلاة ال�...

4th BRICS Summitचतुर्थ ब्रिक्स शिखर सम्मेलनOfficial summit logoHost country IndiaDate29 March 2012Venue(s)Taj HotelCitiesNew DelhiParticipantsBRICSFollows3rd BRICS summitPrecedes5th BRICS summit The 2012 BRICS summit was the fourth annual BRICS summit, an international relations conference attended by the heads of state or heads of government of the five member states Brazil, Russia, India, China and South Africa. The summit was held at Taj Hot...

 

 

Cet article est une ébauche concernant la musique classique. Vous pouvez partager vos connaissances en l’améliorant (comment ?) selon les recommandations des projets correspondants. MusicienArthur Rubinstein jouant du piano.PrésentationForme féminine MusicienneSecteur Arts du spectacle, AudiovisuelMétiers voisins Arrangeur, Accordeur, Auteur-compositeurCodesCITP 2453CNP (Québec) 5133IDEO (France) 10173PCS (France) 354BROME (France) L1202modifier - modifier le code - modifier Wik...

 

 

  此條目介紹的是一種哺乳動物。关于北周政权的年號,请见「大象 (年号)」。关于象的其他意思,请见「象 (消歧義)」。   此條目介紹的是一種哺乳動物。关于柬埔寨命名的热带风暴,请见「颱風達維」。关于寮國命名的热带风暴,请见「颱風象神」。 本條目存在以下問題,請協助改善本條目或在討論頁針對議題發表看法。 此條目需要补充更多来源。 (2011�...

奥林匹克运动会混合国家代表團奥林匹克会旗IOC編碼MIX历届奥林匹克运动会参赛记录夏季奥林匹克运动会189619001904190819121920192419281932193619481952195619601964196819721976198019841988199219962000200420082012201620202024冬季奥林匹克运动会192419281932193619481952195619601964196819721976198019841988199219941998200220062010201420182022 混合國家(國家編碼:MIX)是青年奥林匹克运动会由不同的國家奧林匹克委員會 (NOCs)組...

 

 

27th season of the Victorian Football League (VFL) 1923 VFL premiership seasonEssendon Football Club, PremiersTeams9PremiersEssendon 5th premiershipMinor premiersEssendon 3rd minor premiershipLeading goalkicker medallistGreg Stockdale (Essendon)Matches played76Highest56,240← 19221924 → The 1923 VFL season was the 27th season of the Victorian Football League (VFL), the highest level senior Australian rules football competition in Victoria. The season featured nine clubs, ...

 

 

Yang Amat Berbahagia TunMohd Hamdan Abdullah Yang di-Pertua Negeri Sabah ke-4Masa jabatan28 Juli 1975 – 10 Oktober 1977PendahuluFuad StephensPenggantiAhmad Koroh Informasi pribadiLahirIndan bin Kari(1922-02-22)22 Februari 1922Kampung Labuaya, Tuaran, Borneo Utara BritaniaMeninggal10 Oktober 1977(1977-10-10) (umur 55)Kota Kinabalu, Sabah, MalaysiaSuami/istri1. Selisir Judi2. Dulimah AmpitOrang tuaKari Angur (Mendiang) (ayah)Boyod Umpun (Mendiang) (ibu) Penghargaan(1977) Grand C...

Questa voce sull'argomento calciatori trinidadiani è solo un abbozzo. Contribuisci a migliorarla secondo le convenzioni di Wikipedia. Segui i suggerimenti del progetto di riferimento. Kevin MolinoMolino insieme a Kaká negli Orlando City.Nazionalità Trinidad e Tobago Altezza176 cm Peso75 kg Calcio RuoloCentrocampista Squadra svincolato CarrieraSquadre di club1 2008 San Juan Jabloteh? (?)2009-2011 Ma Pau4 (0)2011-2016 Orlando City93 (27)2017-2020 Minnesota Utd6...

 

 

Kurdish principality Principality of Bitlis1182–1847Status Sovereign State(1182-1467) (1495-1507) (1514-1655) Ruled by: Aq Qoyunlu(1467-1495) Safavids(1507-1514) Ottoman Empire(1655-1847)CapitalBitlisCommon languagesPersian (ruling class/elite, bureaucracy, chancery, literary, Sufis, mercantile, scholarly, madrasas, building inscriptions, gravestone inscriptions)[1]GovernmentPrincipalityKhan/Hakim • 1578-1597 Sharaf al-Din Bitlisi History • Established 1...