Darius Kuolys
|
|
Gimė
|
1962 m. birželio 17 d. (62 metai) Vilniuje
|
|
Veikla
|
kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius, 1990–1992 m. - Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, 1998-2002 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius, vienas iš pilietinės organizacijos Piliečių Santalka steigėjų.
|
|
Alma mater
|
1985 m. Vilniaus universitetas
|
Darius Kuolys (g. 1962 m. birželio 17 d. Vilniuje) – kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, politikas, 1990–1992 m. – Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, 1998–2002 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, vienas iš pilietinės organizacijos Piliečių Santalka steigėjų.
Biografija
D. Kuolys 1985 m. baigė VU lietuvių kalbos ir literatūros studijas ir nuo tų pačių metų jame dėstė; humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 1988–1990 m. kartu su V. Gasiliūnu, L. Jakimavičiumi, G. Mikelaičiu ir V. Papieviu nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 1990–1992 m. buvo kultūros ir švietimo ministras, ministro pavaduotojas, vėliau dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, 1998–2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. Nuo 2004 m. Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Nuo 2006 m. pilietinės organizacijos Piliečių Santalka vienas iš steigėjų ir tarybos narys. Laidos „Sankirtos“ (BTV) vedėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas, Santaros Šviesos organizacijos narys.
2012 m. sausio 22 d. žurnalui „Veidas“ atlikus Lietuvos universitetų profesorių apklausą D. Kuolys buvo pripažintas geriausiu pirmojo XXI a. dešimtmečio Lietuvos literatūrologu. Antroje vietoje šalies mokslininkų valia liko D. Kuolio dėstytoja profesorė V. Daujotytė.[1]
2009 m. aktyviais veiksmais sutelkdamas Lietuvos ir Lenkijos intelektualus privertė Vyriausybę atsisakyti planų[2][3] uždaryti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką[4][5].
Konfliktas dėl D. Kuolio laidų LRT
2008 m. gegužės 19 d. D. Kuolio vedamoje Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ apie viešąją erdvę Lietuvoje trumpai aptartas ir sukritikuotas LTV laidos „Panorama“ reportažas apie Seime įstrigusį teismų įstatymą.[6] LRT tarybos posėdyje ši laida sulaukė itin neigiamo LRT administracijos vertinimo, po kurio nuspręsta besibaigiančios radijo sutarties su D. Kuoliu nebepratęsti.[7][8] Uždarame LRT tarybos posėdyje naujai išrinktas generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apkaltino D. Kuolį darius spaudimą reportažo autoriui Tomui Kavaliauskui, kaltinus visuomeninį transliuotoją vykdant valstybės užsakymus ir be reikalo vienoje LRT laidoje kritikavus kitą LRT laidą. D. Kuolį stojusių ginti kelių pilietinių organizacijų atstovų teigimu, LRT administracija, prieš pateikdama priekaištus „už akių“, su laidos vedėju nebendravo, taip pat teigė, jog A. Siaurusevičius posėdyje parodęs nesusijusį siužetą.[9] LRT administracijai priekaištauta ir dėl tuo metu eteryje nebelikusios D. Kuolio LTV2 kanale vestos laidos „Sankirtos“, kuri baigė sezoną.[10] LRT pabrėžė, jog patvirtindama vasaros tinklelį Taryba žinojo, kad D. Kuolys laidos radijuje nebeves, o dėl laidos televizijoje rudens sezone sprendimas dar nėra priimtas.[11] Konflikto įkarštyje atsistatydino naujai LRT tarybos vadovu išrinktas buvęs LRT generalinis direktorius Valentinas Milaknis, motyvuodamas tuo, kad nesugebėjo apginti laidos vedėjo ir nepasitiki naujuoju LRT vadovu.[12] Viešais laiškais grąžinti D. Kuolio laidas į eterį ragino ir pilietinės organizacijos, ir per 200 žinomų Lietuvos visuomenininkų.[13][14] Prie LRT pastato Vilniuje dėl to piketavo apie šimtas žmonių.[15] Ginti D. Kuolio stojo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius, kuris pareiškė, kad LRT „įvedama cenzūra“ ir kuriama „baimės atmosfera“.[16] Pastaruosius jo teiginius per pusė šimto LRT darbuotojų paneigė atviru laišku – atsakymu.[17] Žinomas Lietuvos kultūros veikėjas Leonidas Donskis komentavo, jog pats buvo iš LRT vadovybės sulaukęs nurodymų, kokie asmenys turėtų dalyvauti jo vestoje laidoje „Be pykčio“ ir kritikavo LRT darbuotojus dėl „neteisingos“ peticijos pasirašymo.[18]
Bibliografija
- Kuolys, D. „Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje: renesansas ir barokas“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1992. ISBN 5-420-01080-1;
- Kavolis, V. „Asmuo ir idėjos“. (sudarytojai Rita Kavolienė, Darius Kuolys). Vilnius, Baltos lankos, 2000;
- „Šešioliktojo amžiaus raštija“. (sudarytojai Algis Samulionis, Rasa Jurgelėnaitė, Darius Kuolys). Vilnius, Pradai, 2000.
- „Pirmoji Vyriausybė, 1990–1991“. (sudarytojai Vaidotas Antanaitis, Leonas Ašmantas, Kostas Birulis, Darius Kuolys). Vilnius, Pradai, 2000.
- Vijūkas-Kojalavičius, A. „Lietuvos istorijos įdomybės“. (sudarytojas Darius Kuolys). Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, d. I, 2003, d. II, 2004.
- Kuolys, D. „Res Lituana. Kunigaikštystės bendrija. Pirmoji knyga: Respublikos steigimas“. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.
Šaltiniai