Bendrieji talonai („vagnorkės“)
Gediminas Vagnorius (g. 1957 m. birželio 10 d. Vilkaičiuose , Plungės rajonas ) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.
Biografija
1975 m. baigė Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą , 1980 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos ekonomikos fakultetą. 1987 m. LSSR MA Ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją tema „Ūkinių sprendimų priėmimo ekonominių svertų derinimo būdai“.[ 1] 1988–1990 m. LSSR MA Ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
1990 m. išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą . Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Nuo 1991 m. Lito komiteto narys. 1991–1992 m. ir 1996 –1999 m. ministras pirmininkas III ir VIII Vyriausybėse. 1992 –2004 m. LR Seimo narys.[ 2] 2004 m., 2008 m., 2015 m. ir 2016 m. nesėkmingai kandidatavo į LR Seimo narius, 2004 m. ir 2009 m. į Europos Parlamentą .[ 3]
1993 –1999 m. Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) Valdybos pirmininkas. 2000 m. balandžio 3 d. už nuolatinę Andriaus Kubiliaus vyriausybės kritiką pašalintas iš partijos, tapo naujai įkurtos Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos pirmininku.[ 4] 2004 m. šiai kartu su Jaunųjų krikščionių demokratų lyga susijungus į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą , tapo pastarosios pirmininku. 2010 m. sausio 23 d. susijungus Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai su Seimo frakcija „Viena Lietuva“, išrinktas naujos Krikščionių partijos pirmininku.[ 5] Aktyvus Visagino AE priešininkas.[ 6]
2013 –2017 m. Darbo partijos vicepirmininkas.[ 7]
Bibliografija
Valstybės kūrimas – misija neįmanoma. – Vilnius: Lietuvos tarptautinių politinių ir ekonominių santykių institutas, 2010. – 132 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95197-0-8
Įvertinimas
Šaltiniai
Literatūra
Gediminas Vagnorius: literatūros rodyklė / sud. O. Juršaitė, D. Darulytė. – Vilnius: Technika, 1997. – 53 p.: portr. – ISBN 9986-05-341-2
Nuorodos
Vikicitatos
Wikiquote logo
Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarai