Julius Beinortas (1943 m. vasario 11 d. Kačiuškiuose, Grinkiškio valsčius – 2019 m. vasario 13 d. Panevėžyje) – Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Biografija
1959 m. baigė Grinkiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius – technologas. 1968 m. studijavo Friazino TSRS elektronikos pramonės ministerijos specializuotuose aukštuosiuose inžinerijos kursuose.
1959–1961 m. Kauno gamyklos „Bitukas“ darbininkas, 1965 m. Latvijos Lyvanų stiklo fabriko meistras, 1967–1990 m. Panevėžio gamyklos „Ekranas“ meistras, biuro viršininkas, cecho viršininkas, gamybos viršininko pavaduotojas.
1990–1992 m. LTSR Aukščiausiosios tarybos deputatas, 1992–2000 m. Seimo narys. 1996–2000 m. Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, 2000 m. pirmininkas. 1992–2000 m. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, kelis kartus Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. 1997–2000 m. Pabėgėlių reikalų tarybos pirmininkas.
2000–2002 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2008 m. dirbo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas, vyr. darbo inspektorius.[1] Vėliau pensininkas.
2003–2015 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.[2]
1963–1990 m. neoficialaus Lietuvos žygeivių judėjimo dalyvis, turistinių-kraštotyrinių akcijų organizatorius. 1988–1989 m. vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, Sąjūdžio miesto tarybos narys. Išrinktas į I Sąjūdžio seimą, LPS Steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1992 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos, partijos Lietuvos krikščionys demokratai Panevėžio miesto skyriaus narys, partijos Tarybos narys.
[3].
Sutuoktinė Vida, vaikai Eiginta, Aušra.
Šaltiniai
Nuorodos
Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarai |
---|
| |
|