55°34′š. pl. 23°38′r. ilg. / 55.56°š. pl. 23.63°r. ilg. / 55.56; 23.63
Grinkiškio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Grinkiškis.
Istorija
Įkurtas 1804 m., vėliau panaikintas. Atkurtas po I pasaulinio karo Kėdainių apskrityje. 1936 m. sausio 1 d. prijungtos 47 gyvenvietės iš panaikinto Pašušvio valsčiaus, o 2 gyvenvietės prijungtos prie Baisogalos valsčiaus.[1] Grinkiškio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (4 apylinkės), Radviliškio rajonui (5 apylinkės) ir Šeduvos rajonui (3 apylinkės).
Valsčiaus istorija
|
Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Ūkių sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1923 m.[2] |
181 |
5401 |
1132 |
|
85 gyvenvietės
|
1932 m. |
152 |
5400 |
|
7 seniūnijos [3] |
|
1949-01-01 (išsamiau) |
281 |
|
|
12 apylinkių [4] |
|
Vadovai
Suskirstymas
Gyventojai
Žymūs žmonės
Šaltiniai
- ↑ Grinkiškio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 666 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 585 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 590–591 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 105