Ylavos apskritis (vok. Landkreis Preußisch Eylau) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje, Aistmarių pakrantėje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Prūsų Ylava.
Istorija
Apskrities teritorijoje būta daug gamtos paminklų, baltų dievų kultui skirtų šventųjų ąžuolų, liepų. Vien Toravos apylinkėse iki 1945 m. buvo 417 senų liepų. Gausu aukų, arba velnio, akmenų.
1818 m. apskrities plotas buvo 1200 km², 1939 m. 1228 km². Apskrityje buvo 3 miestai: Prūsų Ylava, Kroicburgas ir Landsbergas, 10 valsčių, 111 seniūnijų.
1945 m. diduma apskrities teritorijos atiteko TSRS, joje sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas, pietinis pakraštys atiteko Lenkijai.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. apskrityje gyveno 50 269 žmonės. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
| Metai |
Gyventojai |
Evangelikai |
Katalikai |
Žydai
|
| 1890 |
52 924 |
51 027 |
1 094 |
139
|
| 1900 |
50 607 |
48 606 |
1 208 |
|
| 1910 |
48 746 |
46 492 |
1 496 |
|
| 1925 |
48 405 |
46 626 |
1 525 |
79
|
| 1933 |
49 774 |
47 646 |
1 979 |
56
|
| 1939 |
53 209 |
49 304 |
2 610 |
19
|
Lietuviai
Iki XVI a. apskrities teritorijoje gyventojų daugumą sudarė prūsai notangai, kuriems bažnyčiose pamokslai būdavo verčiami į gimtąją kalbą. Vėliau daugėjo kolonistų vokiečių. Nuo XVI a. apskrityje, daugiausia jos šiaurėje, apsigyveno lietuvininkai nadruviai, dalis notangų virto lietuvininkais, jiems pamaldos, pvz., Almenhausene, Miuhlhausene, Toravoje laikytos lietuvių kalba. XVI a.- XVIII a. pradžioje dalis prūsų sulietuvėjo, vėliau dauguma vietos gyventojų suvokietėjo. Vokiečiai daugiausia įsikūrė apskrities vakaruose, lenkai – pietuose.[2]
Šaltiniai
Nuorodos
.svg){kind=small}
