Rešliaus apskritis Landkreis Rößel
|
|
←
|
1818 – 1945
|
→
|
|
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
|
|
Administracinis centras |
Rešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas
|
|
1818-1945 |
Karaliaučiaus apygarda
|
|
Gyventojų |
50 300 (1900), 50 472 (1910), 51 086 (1939)
|
Plotas |
853,08 km² (1910)
|
Rešliaus apskritis (vok. Landkreis Rößel) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Rešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas.
Geografija
Rešliaus apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Heilsbergo, Bartuvos (Frydlando), Rastenburgo, Zensburgo, Ortelsburgo ir Alnaštyno apskritimis.
Istorija
1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 15 parapijų. Rešliuje įkurta Landrato įstaiga. 1862 m. apskrities centras perkeltas į Bišofsburgą. 1905 m. lapkričio 1 d. apskritis priskirta Alnaštyno apygardai. 1910 m. apskrityje buvo 118 gyvenviečių, 1939 m. – 85 savivaldybės. Didžiausi miestai:
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorija padalyta Barštyno, Kentšyno ir Olštyno pavietams, kurie nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
1890 m. 7500 gyventojų užsirašė lenkais.
Gyventojai pagal tikėjimą
Metai |
Viso gyventojų |
Evangelikai |
Katalikai |
Judėjai
|
1890 |
49329 |
4626 |
44353 |
339
|
1900 |
50300 |
4968 |
45065 |
|
1910 |
50472 |
5005 |
45251 |
|
1925 |
48965 |
5302 |
43454 |
132
|
1933 |
50311 |
5169 |
45008 |
108
|
1939 |
51086 |
5818 |
45113 |
7
|
Šaltiniai
Nuorodos