Žuvininkų apskritis

Žuvininkų apskritis
Landkreis Fischhausen
←
1818 – 1945 →
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras Žuvininkai
Valsčius 15 (1818)
Plotas 1 064,61 km²
Krantas apie 1900 m.
Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m.

Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai.

Geografija

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [reikalingas šaltinis] 1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. 1945 m. buvo 191 savivaldybė, du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1939 m. apskrityje gyveno 109 256 evangelikai, 3 259 katalikai, 54 judėjai, 818 kiti.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1818 15 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius.
1825
1837
1861
1890 51 867
1900 1 064,61 53 063
1910 1 064,99 52 464
1925 1 064,99 61 448
1933 1 064,99 65 002
1939 1 923 114 794 191 savivaldybė, du miestai

Šaltiniai

Nuorodos

Ž • A • R
Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m.
Rytų Prūsijos departamentas /
Karaliaučiaus apygarda

Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų
Lietuvos departamentas /
Gumbinės apygarda

Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905)
Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.)