Alnaštyno apskritis

Apie dabartinę apskritį Lenkijoje aplink Olštyno miestą žr. Olštyno apskritis.
Alnaštyno apskritis
Landkreis Allenstein
←
1818 – 1945 →
Apskritis Alnaštyno apygardoje po 1905 m.
Administracinis centras Alnaštynas
1818-1920 Karaliaučiaus apygarda
1920-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 077 (1939)

Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Alnaštynas.

Geografija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Alnaštyno apskritis apėmė pietvakarinę Varmės dalį, ribojosi su Braunsbergo, Heilsbergo ir Rešliaus apskritimis. Didžiausią dalį gyventojų (92,3%) sudarė katalikai. 1890 m. 53% gyventojų buvo lenkai; 1900 m. jų dalis sumažėjo iki 47%. 63,7% gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

Istorija

1817 m. sujungus Alnaštyno ir Vartenburgo valsčius bei dekanatus įkurta Alnaštyno apskritis. Nuo 1905 m. ji priklausė Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų pietinių apskričių pagrindu įkurtai Alnaštyno apygardai.

Gyventojai [1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
77 612 82 486 57 919 55 808 57 003 57 077

Landratai

  • 1818: von Pastau
  • 1824: von Knoblauch
  • 1831: Surkow
  • 1832: von Tucholka
  • 1841: von Lavergne-Pequehen
  • 1841: Martens
  • 1861: Otto Gisevius
  • 1872: Ernst von den Brincken
  • 1878: Kleemann
  • 1899: Felix Krahmer
  • 1907: Walter Pauly
  • 1915: von Stubenrauch
  • 1915: von Baumbach
  • 1917: Friedrich Otto Dilthey
  • 1919: Georg Graf von Brühl
  • 1935: Dr. Geßner
  • 1938: Franke
  • 1939: Heinrich von Bünau

Šaltiniai

  1. ↑ Rinkimų istorija

Nuorodos

Ž • A • R
Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m.
Rytų Prūsijos departamentas /
Karaliaučiaus apygarda

Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus (iki 1939) · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Sembos (1939–1945) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų (iki 1939)
Lietuvos departamentas /
Gumbinės apygarda

Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905)
Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.)