Prūsų Olandijos apskritis

Prūsų Olandijos apskritis
Landkreis Preußisch Holland
←
1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Prūsų Olandija
1818-1945 Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų 39 990 (1900), 37 447 (1939)
Plotas 859,67 km² (1900)
Vikiteka Prūsų Olandijos apskritisVikiteka

Prūsų Olandijos apskritis (vok. Landkreis Preußisch Holland) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Prūsų Olandija.

Geografija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Prūsų Olandijos apskritis apėmė vakarinę Aukštutinės Prūsijos dalį, ribojosi su Vakarų Prūsija, Braunsbergo ir Morungo apskritimis.

1848–1860 m. per apskritį iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.

Istorija

Prūsijos kunigaikštystės Morungo apskritis įsteigta 1752 m. reorganizuojant krašto valdymą. 1818 m. nuo jos atskirta Prūsų Olandijos apskritis. Prūsų Olandijoje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje 1900 m. buvo 176 gyvenvietės, 1945 m. – 90 savivaldybių.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Elbingo pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
41 407 39 990 37 750 38 069 37 107 37 447

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 41407 39623 1489 246
1900 39990 38262 1519
1910 37750 35835 1706
1925 38069 36083 1737 104
1933 37107 34940 1998 83
1939 37447 34742 2290 8

Šaltiniai

  1. ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Ž • A • R
Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m.
Rytų Prūsijos departamentas /
Karaliaučiaus apygarda

Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų
Lietuvos departamentas /
Gumbinės apygarda

Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905)
Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.)