Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Ščytno apskritis.

Ortelsburgo apskritis Landkreis Ortelsburg
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras	Ortelsburgas
1818-1905	Karaliaučiaus apygarda
1905-1945	Alnaštyno apygarda
Gyventojų	70 323 (1890), 72 146 (1939)
Plotas	1 703 km² (1818)

Ortelsburgo apskritis (vok. Landkreis Ortelsburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Ortelsburgas.

Ortelsburgo apskritis apėmė pietinę Rytų Prūsijos provincijos dalį Galindoje, ribojosi su Neidenburgo, Alnaštyno, Rešliaus, Zensburgo ir Johanisburgo apskritimis. Apskrities plotas 1703 km².

Prūsijos kunigaikštystės Neidenburgo apskritis (vok. Der Neidenburgische Kreis) įsteigta 1525 m. reorganizuojant krašto valdymą. 1818 m. Ortelsburge įkurta Landrato įstaiga. 1908 m. apskrityje buvo 200 gyvenviečių, iš jų su daugiau kaip 1000 gyventojų:

• Ortelsburgas, 13523 gyventojai,
• Vilenbergas, 2599 gyv.
• Pasenheimas, 2409 gyv.
• Frydrichshofas, 1800 gyv.
• Pupėnai, 1516 gyv.
• Mensgutas, 1390 gyv.
• Lindenortas, 1226 gyv.
• Didieji Šimonys, 1133 gyv.

1905 m. Ortelsburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Ščitno pavietas. Nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

^[1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
70 323	68 352	69 635	71 048	72 920	72 146
Demografinės raidos histograma

1890 m. apie 56 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

• 1812: Ritter von Berg, Pasenheime
• 1818: Ritter von Berg, Ortelsburge
• 1852: Gustav Adolph August von Röbel
• 1876: Lilie
• 188?: von Klitzing
• 1892: Hermann Bärecke
• 1897: Paul von Rönne
• 1914–1945 Victor von Poser

• Brenk M. Der Kreis Ortelsburg im Bild, Rautenberg Verlag, Leer, 3. Auflage, 1996.
• Krüger H. Die Kirchen des Kreises Ortelsburg, Rautenberg Verlag, Leer, 1989.
• Poser V. v. Kreis Ortelsburg. Kurze Übersicht über die Kriegsereignisse und ihre Folgen. Ostpreußen-Druckerei, Königsberg, 1917.

• Ortelsburgo apskritis GenWiki

Ž • A • R Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m. Rytų Prūsijos departamentas / Karaliaučiaus apygarda Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų Lietuvos departamentas / Gumbinės apygarda Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905) Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.) Alnaštyno · Johanisburgo · Luko · Lėciaus · Neidenburgo · Ortelsburgo · Osterodės · Rešliaus · Zensburgo