PROFILPELAJAR.COM

Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenės ženklas
Įkurtos	1918 m. lapkričio 23 d.
Atkurtos	1990 m. balandžio 25 d.
Pajėgų rūšys	Sausumos pajėgos Karinės jūrų pajėgos Karinės oro pajėgos Savanorių pajėgos Spec. operacijų pajėgos
Štabo būstinė	Vilnius
Vadovybė
Kariuomenės vadas	Gen. Raimundas Vaikšnoras
Krašto apsaugos ministras	Dovilė Šakalienė
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas	Prezidentas Gitanas Nausėda
Žmogiškieji resursai
Amžius	19-45 m.
Mobilizaciniai resursai	915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.^[1]), 906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.^[1])
Tinkamų karinei tarnybai	677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.^[1]), 743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.^[1])
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	23 556 vyrų (2009 m. duom.^[1]), 22 404 moterų (2009 m. duom.^[1])
Aktyvus personalas	22 861
Finansinės išlaidos
Biudžetas	2,5 mlrd. € (2025)^[2]
Proc. nuo BVP	3,03% (2025)^[2]
Susiję straipsniai
Istorija	LDK kariuomenė Tarpukario Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės mūšiai
Kariniai laipsniai	Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai
Lietuvos kariuomenės vėliava

Lietuvos kariuomenė – Lietuvos karinė įstaiga, LR ginkluotųjų pajėgų dalis, sauganti šalies Nepriklausomybę ir teritoriją.

~1200–1251 m. ir 1261–1795 m. veikusios Lietuvos karinės pajėgos vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“. 1918–1940 m. – Tarpukario Lietuvos kariuomene. 1990 m. balandžio 25 d. atkurta Lietuvos kariuomenė.

Sudaro ~23 tūkst. karių bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 profesionalių karių, 3281 – šauktinių, 5261 – karių-savanorių, 263 – kariūnų (LKA studentų), 2859 – civilių tarnautojų^[3].

Istorija

LDK kariuomenė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.

1918–1940 m.

Pagrindinis straipsnis – Tarpukario Lietuvos kariuomenė.

Tarpukario Lietuvos kariuomenė – Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. karinės pajėgos. 1918–1920 m. kovojo už Lietuvos laisvę su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Sudarė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška karine technika.

Atkūrimas (nuo 1990 m.)

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.).

Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti šalies suverenitetą. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.

1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos atstatymo akto paskelbimo, Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.

Vadovybė

Pagal Konstituciją, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas.

Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Krašto apsaugos ministerija.^[4] Ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms.^[4] Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.^[4]

Sudėtis

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Lietuvos kariuomenės daliniai.

Lietuvos kariuomenę sudaro:

Gynybos štabas;
Sausumos pajėgos;
- Savanorių pajėgos.
Karinės oro pajėgos;
Karinės jūrų pajėgų;
Specialiųjų operacijų pajėgos.

Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

Sausumos pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos sausumos pajėgos.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Pagrindinis sausumos pajėgų ir savanorių pajėgų kovinis vienetas yra batalionas. Sausumos pajėgas sudaro:

Faktinė struktūra (2024 m.)

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):

Principinė struktūra (2024 m.)

Siekiant įsteigti Lietuviškąją pėstininkų diviziją su tankų batalionu, 2024 m. liepos 11 d. LR Seimas pritarė principinės Lietuvos kariuomenės struktūros pakeitimams, kurie įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d.^[8] Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą kariuomenės pėstininkų divizija pasieks iki 2030 metų.^[9]

Planuojama taip pat steigti du pėstininkų batalionus, ginkluotus vikšrinėmis pėstininkų kovos mašinomis, siekiant ateityje gerinti sąveiką su tankais.^[10] Principinę sausumos pajėgų struktūrą sudaro (*su 2024 m. lapkričio 22 d. KAM struktūros planais):

Sausumos pajėgų vadovybės štabas
Pėstininkų divizija:
- Divizijos štabas
  - Štabo kuopa*
  - Ryšių kuopa*
- Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“:
  - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas;
  - Karaliaus Mindaugo husarų batalionas (2027 m. sausio 1 d. reorganizuojamas į tankų batalioną);
  - Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas (DK BUB);
  - Kunigaikščio Vaidoto batalionas;
  - Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas;
  - Logistikos batalionas;
- Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“:
- Pėstininkų brigada „Aukštaitija“ (rezervinė):
- Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulkas
- Oro gynybos pulkas (įvedus mobilizaciją perkeliamas iš KOP sudėties)
- Artilerijos pulkas
- Žvalgybos batalionas*
- Logistinio aprūpinimo batalionas*
- Transportavimo batalionas*
- Medicininės paramos batalionas*
- Karo policijos batalionas*

Majoro Juozo Lukšos mokymo centras;

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP):

Karinės oro pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės oro pajėgos.

Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:

Kaune įsikūręs KOP štabas ir dislokuota Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.
Karmėlavoje prie Kauno įsikūręs Oro erdvės kontrolės centras.
Aviacijos bazė bei Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiaulių Zokniuose;
Oro gynybos batalionas, įkurtas 2000 m. prie Šiaulių esančiame Mumaičų k. (šiuo metu perdislokuotas į Radviliškį).

Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką su UH-60M, taip pat siekiama stiprinti oro gynybos pajėgumus, įsigyjant papildomų vidutinio (NASAMS III) ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų (PPZR Piorun, RBS-70).

Vystant sausumos pajėgų pėstininkų diviziją ir plečiant oro gynybos batalioną į pulką, siekiant pagerinti pajėgų apsaugos kokybę, užsakytos mobilios RBS-70NG sistemos (MSHORAD), kurios bus montuojamos ant pagrindinio Lietuvos kariuomenės šarvuotojo visureigio JLTV. Siekiama užtikrinti rotacinį didelio nuotolio oro gynybos sistemų modulio rotavimą Lietuvoje.^[12]

Karinės jūrų pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:

Štabo kuopa;
Karo laivų flotilė;
- Kovinių laivų divizionas;
- Priešmininių laivų divizionas;
- Patrulinių laivų divizionas;
- Katerių grandis;
Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba;
- Povandeninių veiksmų komanda.
Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
Logistikos tarnyba;
Mokymo centras;
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Karo laivų flotilėje yra 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės ^[13].

Jūrų fuzilieriai

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas jūrų pėstininkams funkcijas, į vieną struktūrą sujungus KJP Povandeninių veiksmų komandą ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų fuzilieriais (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.

Tarnybai įsigyti du „Jahu“ klasės desantiniai kateriai, be jų iš Klaipėdos uosto direkcijos neatlyginamai gautas patrulinis kateris Storebro SB90E.

Specialiųjų operacijų pajėgos

Pagrindinis straipsnis – Specialiųjų operacijų pajėgos.

1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės rūšimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), operacijoms pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ de jure tapo SOP.

Padaliniai

Ypatingos paskirties tarnyba (YPT);
Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB);
Kovinių narų tarnyba (KNT);
Mokymo ir kovinės paramos centras (MKPC).

Iš SOP padalinių galima suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos, jei policija pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į teroristinius išpuolius.

Kiti padaliniai

Personalas

Kariuomenės struktūrą Seimas kasmet tvirtina įstatymu. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:

Metai	Bendras ribinis karių skaičius									Valstybės tarnautojų skaičius
	IŠ VISO	Profesinės karo tarnybos karių					Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai	Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių	Kariūnų
		Iš viso	iš jų:
		Iš viso	Generolų ir admirolų	Pulkininkų ir jūrų kapitonų	Pulkininkų leitenantų ir komandorų	Majorų ir komandorų leitenantų
2002	38640	8100	4	30	105	300	5000	25000	540
2003	22030	8100	4	30	105	300	4500	9000	430
2004	19781	7720	7	30	105	300	3681	8000	380	165
2005	19650	7800	8	32	115	310	3500	8000	350	170
2006	18250	7800	8	32	115	310	3210	7000	240	170
2007	17270	7930	8	35	130	360	2600	6500	240	170
2008	16230	8390	10	40	140	375	1600	6000	240	180
2009	15240	8400	10	40	140	380	600	6000	240	180
2010	12650-15200	7700-8400	9	30	130	385	300–600**	4500-6000	150–200	150–180
2011	15720	8420	10	42	140	360	600**	6500	200	200
2012	15750	8450	10	45	150	400	600**	6500	200	200
2013	15250	8450	12	45	150	400	600**	6000	200	200
2014	15300	nuo 7 700 iki 8 500	iki 9	iki 30	iki 123	iki 365	nuo 700 iki 1 000	nuo 4 800 iki 6 300	190 iki 270	200
2015*	> 17730	> 9000	< 10	< 40	< 150	< 400	> 1000**	> 7500	< 230	< 200

* – planuojami skaičiai;

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuva ir NATO

2004 m. kovo 1 d. 19–a NATO šalių ratifikavo prisijungimo prie NATO protokolą. NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis pakvietė 7 Vidurio ir Rytų Europos šalis prisijungti prie NATO.

2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl Baltijos oro policijos ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius įsakymu nuo kovo 29 d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone deponavus NATO ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.

Tarptautinės operacijos

>200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – ES operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.

Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.

Įranga

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.

Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir NATO rekomendacijų, nemažai KAM išlaidų skiriama nusipirkti ginklams ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.

Dauguma ginkluotės pirkimų ir atnaujinimų projektų skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti. Nusipirkta prieštankinių sistemų FGM-148 Javelin, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, transporto priemonių, lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių.

Bet aprūpinamos ir kitos pajėgos: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 NATO standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti sraigtasparniai. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio radarus ir kt.

Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti NATO veikloje.

Uniformos

LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu aprangos dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.

Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir ansamblius. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.

Skiriamieji ženklai

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai.

Karinių laipsnių identifikacija yra svarbi uniformos funkcija, kuriai atlikti Krašto apsaugos ministras yra nustatęs atitinkamus ženklus, kurių atvaizdavimas dažniausiai priklauso nuo pajėgų rūšies ir dėvimos uniformos tipo. Šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje laipsniai, dėvint lauko uniformą, atvaizduojami ant krūtinės. Ceremonijų ir kasdienėse uniformose laipsniai yra žymimi žalvario spalvos insignijomis, kurios yra vaizduojamos ant antpečių Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose, o Karinėse jūrų pajėgose – ant rankovių (išskyrus movas ant kasdieninės uniformos baltinių).

2012 m. vykdant nekarininkų korpuso reformą kareivių ir puskarininkų karinių laipsnių ženklai buvo žymimi ant rankovių, kaip tai tradiciškai daroma NATO šalyse, tačiau nuo 2024 m., pasikeitus LK uniformai, antpečiai kariams ir puskarininkiams Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Oro pajėgose buvo sugrąžinti.

Formuojant Lietuvos kariuomenės dalinių vidines tradicijas ir stiprią bendruomenę, siekiama suteikti kiekvienam daliniui savitą identitetą. Tam nustatomi spalvų deriniai, kokardos, tarnybos ženklai ir kiti skiriamieji elementai. Pavyzdžiui, berėčių spalvos, nustatytos Lietuvos kariuomenės daliniams:

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijos – tamsios samanų spalvos .
Lietuvos kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldžių vienetų, Mokymo doktrinų valdybos ir jai pavaldžių vienetų, Logistikos valdybos ir jai pavaldžių vienetų – žalios spalvos;
Gynybos štabo – pagal paskutinės kario tarnybos junginio beretės spalvą;
Sausumos pajėgų – žalios spalvos, artilerijos ir inžinerijos padalinių – juodos spalvos;
Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų – Ypatingos paskirties tarnybos – pilkos spalvos, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono – vyšninės spalvos, Kovinių narų tarnybos – tamsiai mėlynos spalvos;
Krašto apsaugos savanorių pajėgų – bordinės spalvos.
Karo policijos – ryškiai raudonos spalvos.
Karinių jūrų pajėgų (jūrų fuzilierams) ir Karinių oro pajėgų vienetų (oro gynybai) – tamsiai mėlynos spalvos.