2013 m. pasaulio šachmatų čempionatas – mačas tarp pasaulio čempiono Višvanatano Anando ir pretendento Magnus Karlseno. Jis vyko 2013 m. lapkričio 7–23 d. Čenajuje. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas laimi daugumą iš 12-kos partijų Pasibaigus mačui lygiosiomis 6 : 6 žaidžiami greitųjų partijų mačai.
Nugalėjo Magnus Karlsenas 6½ : 3½ ir tapo pasaulio šachmatų čempionu.[2]
Dalyvių atranka
Kandidatų turnyre dalyvauja aštuoni žaidėjai, kurie atrenkami laikantis šių taisyklių:
- Paskutiniojo pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs žaidėjas
- Trys geriausi pasaulio Taurės žaidėjai.
- Trys žaidėjai, kurių priešpaskutinių metų iki turnyro antrojo pusmečio vidutinis reitingas geriausias (išskyrus žaidėjus, kurie patenka pagal 1. ir 2. punktus). Vidutinis reitingas apskaičiuojamas priešpaskutinių metų liepos mėn reitingą sudedant su paskutinių metų sausio mėn. reitingu ir dalijant iš dviejų. Jei reitingai vienodi reitingai apskaičiuojami dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Jei vis dar lygu žiūrima, kiek žaidėjai per dvylika priešpaskutinių metų mėnesių yra sužaidę reitinguojamų partijų. Patenka žaidėjas sužaidęs didesnį partijų skaičių.
- Du geriausi 2008–2010 m. Didžiojo prizo žaidėjai.
- Vienas organizatorių pakviestas žaidėjas, kurio reitingas praėjusių metų sausio mėn ne mažesnis kaip 2700.[3]
2013 m. Kandidatų turnyro dalyvių sąrašas.
Kandidatų turnyras
Pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų turnyras, Londonas 2013 m. kovo 14–balandžio 2 d.[4]
Pirmoji pusė
Turnyras prasidėjo taikiai: pirmajame rate visi varžovai baigia lygiosiomis.
Antrasis ratas: Pirmieji pergales turnyre pasiekia Levonas Aronianas ir Teimuras Radžabovas.
Po trečiojo rato Levonas Aronianas tampa vienvaldžiu lyderiu.
Ketvirtas ratas: Magnus Karlsenas pasiveja pirmaujantį Kandidatų turnyre Levoną Aronianą.
Penktajame rate keturios kovingos lygiosios.
6-me rate Levonas Aronianas ir Magnus Karlsenas savo persvarą turnyre padidina iki 1,5 taško.
Keturios lygiosios 7-me rate: L. Aronianas ir M. Karlsenas pirmauja ir prieš artimiausią varžovą išlaiko 1,5 taško persvarą.
Sužaidus pirmąją turnyro pusę lyderiai – L. Aronianas ir M. Karlsenas buvo surinkę 5 taškus iš 7galimų.
Antroji pusė
L. Aronianas ir M. Karlsenas antrąją turnyro pusę sužaidė kukliau – M. Karlsenas 3,5 taško iš 7 galimų, L. Aronianas 3 iš 7.
Geriausiai antrąją turnyro pusę žaidė Vladimiras Kramnikas – 5 taškai iš 7, bet to rezultato užimti pirmajai vietai nepakako.
Po aštunto rato: Levonas Aronianas ir Magnus Karlsenas Kandidatų turnyre tebepirmauja. Vladimiras Kramnikas atsilieka tašku.
Levonui Aronianui 9-me rate pralaimėjus prieš Borisą Gelfandą, Magnus Karlsenas tampa vienvaldžiu turnyro lyderiu.
10-me rate Levonas Aronianas, Magnus Karlsenas ir Vladimiras Kramnikas laimi savo partijas.
Po to, kai Levonas Aronianas 11-me rate pralaimi Piotru Svidleriui, Vladimiras Kramnikas, įveikęs Teimūrą Radžabovą, pakyla į antrąją vietą (po Magnus Karlseno).
Vladimiras Kramnikas po 12-ojo rato dramatiškos kovos tampa turnyro lyderiu.
Nuo ketvirtojo rato buvęs tarp lyderių, o nuo 9-jo rato – vienvaldžiu, Magnus Karlsenas patenka į sunkią padėtį. Likus dviem ratams iki turnyro pabaigos nėra paprasta pavyti lyderį.
Bet 13-me rate Magnus Karlsenas nugali Teimūrą Radžabovą ir paveja Vladimirą Kramniką, kuris su Borisu Gelfandu sužaidė lygiosiomis. Pagal laimėtas pergales M. Karlsenas pirmauja.
14-rate dėl pirmosios vietos kovoja tik abu lyderiai. Likusieji varžovai atsilikę ir pavyti, ar pralenkti, nebegali. Vladimiras Kramnikas žaidžia su Vasilijum Ivančiuku. Norint būti pirmu, jam reikia surinkti daugiau taškų už Magnus Karlseną, todėl žaidžia dėl pergalės. Tą patį, žaisdamas su Piotru Svidleriu, daro Magnus Karlsenas. Bet abu lyderiai „persistengia“ ir pralaimi savo partijas.
Dėka šiame turnyre daugiau laimėtų partijų Magnus Karlsenas užima 1-ąją vietą ir iškovoja teisę 2013 m. žaisti mačą su Višvavanatanu Anandu dėl pasaulio čempiono vardo. Pasaulio eksčempionas Vladimiras Kramnikas – antras.
Prieš mačą
Iki mačo nuo 2005 m. iki 2013 m. birželio 18 d. V. Anandas su M. Karlsenu tarpusavyje buvo sužaidę 29 klasikines partijas. V. Anandas pirmavo 16 : 13 (+6, – 3, = 20). Pirmavo jis ir žaidžiant greitąsias partijas 17 : 16 (+9, – 8, = 16).[5]
Mačas
Mačo sąlygos
Abu varžovai turi lygias sąlygas. Mačo nugalėtojas turi surinkti daugumą taškų iš 12 partijų. Jei mačas baigtųsi lygiosiomis, po burtų traukimo, žaidžiamas 4 partijų greitųjų šachmatų mačas (25 min +10 sek po kiekvieno ėjimo) Jei ir vėl lygu – traukiami burtai ir žaidžiamas mačas iš dviejų žaibo partijų (5 min +3 sek po kiekvieno ėjimo), jei ir vėl lygu žaidžiamas sekantis 2-jų partijų žaibo mačas, jei ir vėl lygu naujas žaibo mačas ir t. t. Jei po 5-ių žaibo mačų vis dar lygu – traukiami burtai ir žaidžiamas „Armagedonas“, kur baltieji gauna 5 min. laiko, o juodieji 4 min. (nuo 61 ėjimo po kiekvieno ėjimo pridedama po 3 sek), bet baltieji privalo laimėti partiją, lygiųjų atveju, nugalėtoju skelbiamas juodosiomis figūromis žaidęs žaidėjas.[6]
Mačo eiga
1-ojoje partijoje buvo sužaista naujoji griunfeldo gynyba. Tačiau M. Karlsenas žaidė šiek tiek netiksliai ir tris kartus, pasikartojus padėčiai, baltiesiems jau 16-ajame ėjime teko sutikti su lygiosiomis.[7]
Antrąją partiją V. Anandas pradėjo ėjimu 1.e4. Į tai pretendentas pirmą kartą varžybose nuo 2011 m. panaudojo Karo-Kano gynybą. 14-ame ėjime čempionas padarė ilgąją rokiruotę. Sekė centrinio žirgo pasikeitimas, po kurio pretendentas pastatė valdovę į laukelį d5. Ekspertų nuostabai, vietoj 18. Vg4, baltieji iškeitė valdoves. Po apsikeitimo valdovėmis susidarė lyginė baigmė: V. Anandas atakavo bokštais karaliaus pėstininkų grandinę, ir 25 ėjime, dėl ėjimų pasikartojimo, buvo užfiksuotos lygiosios.[8]
Trečiąją partiją M. Karlsenas pradėjo 1.Žf3, tačiau trečiuoju ėjimu žaidė 3.c4. Sekančiu ėjimu V. Anandas pėstininką paėmė. Vidurio žaidime, kai pretendentas patraukė savo valdovę į laukelį h1, čempionas buvo įgijęs persvarą. Tačiau M. Karlsenas ėjimu 28.e3, laikinai paaukojęs pėstininką, atvėrė poziciją ir sugebėjo suaktyvinti savo figūras. Tačiau juodieji nežaidė agresyviai (pav. vietoj 29…Rxb2 jie pasirinko 29… Rd4, arba vėliau nežaidė 34…Bf8), o pradėjo keisti figūras, o 41 ėjime čempionas pasiūlė lygiąsias, kurių M. Karlsenas atsisakė. Bet pasikeitus valdovėmis, susidarė įvairialaukių rikių baigmė ir netrukus varžovai sutiko su lygiosiomis[9]
Ketvirtojoje partijoje pretendentas juodaisiais pasirinko solidų Berlyno variantą ispaniškojoje partijoje. 18 ėjime M. Karlsenas paėmė pėstininką ir vėliau susidariusioje padėtyje jį išlaikė, bet 35 ėjime V. Anandas surado nuostabų ėjimą 35.Že4!, kuris padėjo jam išlyginti žaidimą. Lygiosios 64 ėjime.[10]
Penktojoje partijoje buvo sužaistas Maršalo gambitas pusiau slaviškoje gynyboje. Čempiono 45. Bc1+? ėjimas buvo jo lemiama klaida: po jos baltieji apgynė pėstininką a3 ir iškeitę rikius laimėjo antrąjį pėstininką. Reikėjo žaisti 45.Ba1 ir po 46.Rg8+ (po 46.Bxh4 Bxa3 =). 46…Kc6 47.Rxb3 Bxa3 48.Bxh4 Bxb3+ 49.Kc2 ir juodieji pasiektų lygiąsias.[11]
Mačo rezultatą persvėrė M. Karlsenas – 3:2.
Šeštojoje partijoje pretendentas žaisdamas juodosiomis figūromis vėl pasirinko Berlyno variantą. Po eilės figūrų apsikeitimo susidarė sunkiųjų figūrų baigmė, kuri buvo laikoma lygine. Savo 38. Vg3 ėjimu V. Anandas aukojo pėstininką, tikėdamasi pasiekti lyginę bokštų baigmę ir 45 ėjime, norėdamas suardyti juodųjų karaliaus pėstininkų grandinę, dar antrą pėstininką. M. Karlsenas, norėdamas prastumti pirmyn f pėstininką. grąžino abu pėstininkus. Lemiamą klaidą baltieji padarė žaisdami 60.Ba4? Analitikai ir kompiuteris vieninteliu ėjimu, siekiant lygiųjų, siūlė 60.b4 ir kuo skubiau stumti b pėstininką į valdoves.[12]
Juodieji, paaukoję pėstininką ėjimu 60. …h3, įgijo praeinantį pėstininką f vertikalėje ir po 67-to juodųjų ėjimo baltieji pasidavė. Rezultatas tapo 4 : 2 M. Karlseno naudai.
Žaidėjas |
Reitingas |
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
Taškai
|
Višvanatanas Anandas |
2775 |
½ |
½ |
½ |
½ |
0 |
0 |
½ |
½ |
0 |
½ |
3½ (+0,-3=7)
|
Magnus Carlsen |
2870 |
½ |
½ |
½ |
½ |
1 |
1 |
½ |
½ |
1 |
½ |
6½ (+3,-0,=7)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Rezultatas juodame langelyje, kai mačo dalyvis žaidė juodosiomis figūromis. Mačo partijas galima peržiūrėti paspaudus kvadratėlius.
7-oje partijoje buvo žaidžiama ispaniškoji partija, po to, kai V. Anandas nukirto žirgą rikiu susidarė pozicija panaši į pasikeitimo varianto poziciją. Juodaisiais žaidęs V. Karlsenas gynėsi atydžiai ir po sekusių figūrų pasikeitimų ir po pozicijos pasikartojimo buvo užfiksuotos lygiosios.[13]
Aštuntojoje partijoje pretendentas, žaisdamas baltaisiais, pirmą kartą mače pasirinko 1.e4 , o čempionas ispaniškosios partijos Berlyno gynybą. Joje M. Karlsenui pavyko, pasikeitus figūromis, pereiti į simetrišką padėtį ir 33 ėjime partija pasibaigė lygiosiomis.
Daugelis stebėjosi, kad atsilikdamas dviem taškais, V. Anandas pasirinko Berlyno gynybą, o nebandė žaisti aštresnį debiutą. Po partijos V. Anandas sakė kad jis:“pasiruošimo metų neteikė svarbos 1.e4 debiutams.[14]
9-oje partijoje čempionas baltaisiais sužaidė aštrų variantą Nimcovičiaus gynyboje ir tai davė jam galimybių atakuojant varžovo karalių. M. Karlsenas gynėsi atydžiai ir rengė kontržaidimą valdovės sparne, ir tuo metu, kai V.Anandas koncentravo sunkiąsias figūras matinei atakai karaliaus sparne, pravedė „b“ pėstininką į dar vieną valdovę. Ir čia čempionas suklydo užsidengdamas žirgu (reikėjo rikiu: 28.Rf1 Vd1 29.Bh4 Vh5 30.Žxh5 gxh5 31.Bxh5 Rf5 32.Rh3 Rg6 33.e6 Žxf6 34.gxf6 Vxf6 35.Bf5 Vxe6 36.Be5 Vd6, kur greičiausiai lygiosios) ir po 28…Ve1, pasidavė nes po 29.Bh4 Vxh4 30.Vxh4 baltieji liktų be bokšto.[15]
Rezultatas tapo 6 : 3 pretendento naudai ir iki pergalės mače jam iš likusių 3 partijų užteko tik vienų lygiųjų.
Dešimtojoje partijoje V. Anandas pasirinko siciliškąją gynybą, bet M. Karlsenas, sužaidęs 3. Rb5+, išvengė aštrių variantų. 28-as čempiono ėjimas Vg5 buvo klaida leidusi po baltųjų ėjimo 29.e5 sudaryti juodųjų pėstininkui laukelyje d6 stiprų spaudimą. Baltieji galėjo palaikyti spaudimą 30.Žc3, ar 30. Žg3, ar 30. b4 ir žaisti dėl pergalės, bet jie suklydo ir sužaidę 30.exd6 sumažino įtampą ir leido netrukus pėstininką atsilošti. Galų gale partija perėjo į žirgų baigmę, kurioje pretendentas turėjo nedidelę persvarą ir gal būt išleido pergalę, sužaidęs 43 Žd6, o ne 43 Žd2![16]
Toliau varžovai žaidė iki „plikų“ karalių ir 65 ėjime buvo užfiksuotos lygiosios, kurios leido Magnus Karlsenui laimėti pasaulio čempionato mačą rezultatu 6½ : 3½ ir tapti pasaulio šachmatų čempionu.
Po mačo
Po mačo M. Karlsenas paklaustas, kada įvyko lūžis sakė: "Manau, kad trečioje, ketvirtojoje partijose. Trečiojoje partijoje turėjau sunkių momentų. 3-ioje ir 4-oje partijoje aš supratau, kad jis taip pat klysta. Nuo to momento aš apsiraminau ir … pradėjau žaisti šachmatais, o tai davė vaisių.“
V. Anandas spaudos konferencijoje po 10 partijos paklaustas kaip jis galėtų apibūdinti mačą sakė:
„ Jei kalbėti bendrai apie mačą tai aišku, kad varžovas dominavo. Prieš mačo pradžią galvojau, kad mano šansai priklausys nuo mano galimybių žaisti be klaidų ilgas partijas. Šiais metais klaidų padariau daug… kad ir penktoji partija: puiki padėtis po debiuto, o po to paslydau. Penktoji partija sukrėtė mane. Tikėjausi atsilaikyti ilgose partijose, bet to neatsitiko. Po to reikalai klostėsi vis blogyn … mano klaidos neatsirado pačios. Jis sugebėjo jas išprovokuoti. Pagarba jam“.
[17]
Šaltiniai
Nuorodos
Pasaulio šachmatų čempionatai |
---|
| Sąrašas:Pasaulio šachmatų čempionatai · Zoninis šachmatų turnyras · Tarpzoninis šachmatų turnyras · Kandidatų turnyras · Kandidatų mačai · Pasaulio šachmatų taurė · Didžiojo prizo šachmatų varžybos | | iki FIDE |
1886, 1889, 1891, 1892 ( Šteinicas) · 1894, 1896, 1907, 1908, 1910, 1910-2 ( Laskeris) · 1921 ( Kapablanka) · 1927, 1929, 1934 ( Aliochinas) · 1935 ( Euvė) · 1937 ( Aliochinas) | | FIDE | | | Dvivaldystė |
| | FIDE | |
|