Chosė Raulis Kapablanka (isp. José Raúl Capablanca; g. 1888 m. lapkričio 19 d. Havanoje – 1942 m. kovo 8 d. Niujorke) – Kubos šachmatininkas ir diplomatas, didmeistris, trečiasis pasaulio šachmatų čempionas.[1]
Biografija
Ch. R. Kapablanka gimė karininko šeimoje, labai anksti – ketverių metų išmoko žaisti šachmatais. Nuo penkerių metų lankė Havanos šachmatų klubą. 1901 m. būdamas dvylikos metų laimėjo turnyrą prieš tuometinį Kubos šachmatų čempioną J. Corzo. 1904 m. pervažiavo mokytis į Niujorką. 1906 m. įstojo į Kolumbijos universitetą, kartu žaidė beisbolą ir šachmatais Manhatano šachmatų klube. 1906 m. laimėjo turnyrą, kuriame žaidė ir tuometinis pasaulio čempionas E. Laskeris.
1909 m. didele persvara laimėjo mačą prieš tuometį JAV šachmatų čempioną F. Maršalą. 1911 m. laimėjo reikšmingą turnyrą San Sebastiane, po kurio Ch. R. Kapablanka metė iššūkį ir E. Laskeriui, pasiūlydamas žaisti dėl pasaulio čempiono titulo.
1913 m. buvo paskirtas Kubos ambasadoriumi, pradėjo dirbti Kubos konsulate Sankt Peterburge. Tuo pat metu dalyvavo įvairiuose šachmatų turnyruose Europos valstybėse.
1914 m. pavasarį Sankt Peterburge surengtame turnyre, kurį laimėjo E. Laskeris, užėmė antrąją vietą. Pirmojo pasaulinio karo metais vėl gyveno Niujorke, dalyvavo šachmatų turnyruose.
1921 m. Havanoje buvo surengtas mačas dėl pasaulio čempiono vardo, kurį ryškia persvara laimėjo Kapablanka. Tais pat metais jis susituokė. 1922 m. JAV žaidė simultaną prieš 103 varžovus ir lygiomis sužaidė vieną partiją, o likusias laimėjo.
1922 m. R. Kapablanka pasiūlė parengti tipinius pasaulio šachmatų čempionato nuostatus, kurie tais pat metais buvo pasirašyti Londone. Nuo 1916 m. iki 1924 m. nepralaimėjo nė vieno oficialaus susitikimo. 1926 m. laimėjo turnyrą Niujorke, kuriame dalyvavo penki stipriausi to meto pasaulio šachamtininkai, išskyrus E. Laskerį.
Tačiau 1927 m. Buenos Airėse surengtą mačą dėl pasaulio čempiono vardo R. Kapablanka netikėtai pralaimėjo A. Aliochinui. Pralaimėjimo priežastimis laikoma tai, kad Kapablanka niekada nenagrinėjo varžovų žaidimo stiliaus ir demonstravo atsainų požiūrį į debiutus. Po pralaimėjimo ėmė dažniau dalyvauti šachmatų turnyruose, kartu, pasiūlęs savitą turnyro formulę, nesėkmingai siekė surengti revanšinį turnyrą su A. Aliochinu.
Nuo 1932 m. iki 1934 m. dideliuose turnyruose nedalyvavo. 1938 m. Nyderlanduose surengtame turnyre patyrė infarktą.
1939 m. Buenos Airėse surengtoje šachmatų olimpiadoje, žaisdamas už Kubos rinktinę, nepralaimėjo nė vienos partijos ir vėl pasiūlė A. Aliochinui sužaisti revanšinį turnyrą dėl pasaulio čempiono vardo. A. Aliochinas atsisakė, motyvuodamas, kad dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo turi tarnauti Prancūzijos kariuomenėje. Ch. R. Kapablanka grįžo į Niujorką, kur dirbo Kubos konsulate. 1942 m. staiga mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Palaidotas Havanos kapinėse.
Žaidimo stilius
Ch. R. Kapablanka yra vertinamas kaip labai tikslus, intuityvus, techniškas žaidėjas, mokėjęs labai gerai žaisti mitelšpilius ir endšpilius, taip pat puikiai išnaudoti pozicinį pranašumą. Jis silpniau žaidė debiutus. Kapablanka sukūrė naują šachmatų žaidimą – vadinamuosius Kapablankos šachmatus.
Šaltiniai
- ↑ José Raúl Capablanca (Chosė Raulis Kapablanka). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 707 psl.
