PROFILPELAJAR.COM

1937 m. pasaulio šachmatų čempionatas tai 1937 m. spalio 5 – gruodžio 7 d. Olandijoje vykęs 30 partijų šachmatų mačas revanšas tarp Makso Euvės ir Aleksandro Aliochino. Mačas vyko 7-iuose miestuose: Hagoje, Roterdame, Amsterdame, Harleme, Leidene, Groningene, Delfte.^[1] Nugalėtojas turėjo surinkti daugumą taškų ir pasiekti ne mažiau 6-ių pergalių. Esant rezultatui 15 : 15 Maksas Euvė išsaugotų titulą. Mačas pasibaigė pretendento pergale 15½ : 9½ (+10 -4 =11). Aleksandras Aliochinas susigražino pasaulio čempiono titulą.^[2]

Dalyviai ir prognozės

Čempionas

Pergalė prieš A. Aliochiną 1935 m. jam atnešė garbę ir titulą, bet ne pinigų (surinktos lėšos, kaip honoraras atiteko A. Aliochinui). Todėl pasirašęs mačo revanšo sutartį ir priėmęs tris pakvietimus į turnyrus, iškart, po kalėdinių švenčių, kibo į pedagoginę veiklą.

Tarp dviejų mačų dėl čempiono karūnos, tiesa ir bandymų buvo nedaug, M. Euvė turnyruose nelaimėjo 1-osios vietos: Bad Nauheime buvo trečias (po A. Aliochino ir P. Kereso), o Zandvorte – antras (po Rubeno Faino). Nors ir puikiai pradėjęs (4 iš 4), stambiausiame 1936 m. metų turnyre Notingeme, pasaulio čempionas toliau neatlaikė M. Botviniko ir R. Kapablankos pasiūlyto tempo. Jis pradžioje pralaimėjo A. Aliochinui, o po „amžiaus žioptelėjimo“ – E. Laskeriui, todėl pasidalijo, kartu su R. Fainu ir S. Reševskiu, tik trečiąją vietą, tiesa, A. Aliochinas tebuvo 6-tas. M. Euvei geriau sekėsi mini turnyruose – Amsterdame (1936) ir Bad Nauheime (1937), kur jis abu kartus pasidalijo 1-2 vietas ir du kartus laimėjo prieš A. Aliochiną.

Prieš mačą revanšą įvyko eilinis FIDE Kongresas, kuriame M. Euvė, pirmasis iš pasaulio čempionų, pasiūlė, kad kovų dėl pasaulio čempiono titulo organizavimas turėtų priklausyti tarptautinei organizacijai, kuri nustatytų laiką ir atrinktu oficialų pretendentą į titulą. Tačiau…. juo tapo ne R. Kapablanka, ar M. Botvinikas, bet S. Floras. Be to, FIDE atmetė olandų radijo bendrovės AVRO pasiūlymą 1938 m. surengti „pretendentų turnyrą“. Po to M.Euvė pareiškė, kad Kongresas nesugeba spręsti su pasaulio čempionatu susijusių klausimų. Jis pareiškė, kad, jei laimėtų mačą revanšą, sutiktų 1940 m. žaisti mačą su S. Floru, bet prieš tai, 1939 m., pasiruošęs priimti R. Kapablankos kvietimą mačui, jei toks būtų…

M. Euvė tapęs čempionu, su būdingu jam objektyvumu, buvo pareiškęs, kad vargu ar ilgai sėdės „soste“, bet prieš mačą revanšą jau buvo nusiteikęs optimistiškai.

Pretendentas

Po pirmojo mačo, išnagrinėjęs jo partijas, A. Aliochinas suprato, kad jis per stipriai neįvertino varžovo ir pradėjo pasiruošimą revanšui. Visų pirma, jam teko susitvarkyti su savimi: grįžti, vertinant šachmatų pozicijas, prie savo ankstesnio objektyvumo, kartu, neprarasti savo fantazijos ir atakų efektyvumo. Truputi aprimusios ambicijos išėjo jam į naudą. Eksčempionas su dviguba energija veržėsi į turnyrinę kovą ir naudingai praleido laikotarpį tarp mačų. Jis nepasiekė garsių pergalių, kaip 1930-aisiais, bet jam pavyko „sugrįžti“, be to, beveik visai atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio.

Prognozės prieš mačą

Prognozės prieš mačą buvo palankios M. Euvei, kuris ir pats buvo įsitikines sėkme. Iš tikro: A. Aliochinui sunkiai sekėsi su juo žaisti, pradedant nuo 1926/1927 m. mačo, kuriame Aliochinas nugalėjo tik dėl pergalės 10-oje partijoje. Pasaulio šachmatų visuomenė 1937 m. laikėsi nuomonės, kad pasaulio eksčempiono žvaigždė leidžiasi.

Mačo eiga

Mačą M. Euvė pradėjo įtikinama pergale, ir po penkių partijų pirmavo 3 : 2 . Jam pavykdavo kontroliuoti mačo įvykius ir kiek besistengė A. Aliochinas, olandas efektyviai jį stabdydavo.

Bet žaidžiant juodaisiais, 6-ojoje partijoje, M. Euvę ištiko nesėkmė. Ši partija buvo ne tik viena iš pačių ryškiausių neribotos A. Aliochino fantazijos, bet ir psichologinio jo agresyvumo pavyzdžių. Eksčempionas, 6-ajame ėjime paaukojęs figūrą, psichologiškai sutrikdė pasaulio čempioną. Apie tą žinomą partiją, pakeitusią viso mačo eigą, G. Kasparovas rašė: „ Tai sugalvoti galėjo tik Aliochinas – žmogus, naujoviškai permastęs visas praeities meistrų idėjas“.

Paveiktas šios triuškinančiai 23 ėjime pasibaigusios partijos, M. Euvė iš eilės pralaimėjo dar ir 7-ąją ir 8-ąją, o po trumpo atokvėpio ir 10-ąją partiją. Rezultatas A. Aliochino naudai išaugo iki 6½ : 3½. 1935 m., po 10-ies partijų, rezultatas irgi buvo A. Aliochino naudai, bet tada M. Euvė susikaupė ir laimėjo. Šį karta jis buvo psichologiškai palaužtas, gilumoj jau pasidavęs, nors toliau kovojo iš paskutiniųjų, bet iki pabaigos pilnai nuo patirto sunkaus smūgio nebeatsitokėjo.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	23	24	25	Taškai
Aleksandras Aliochinas	0	1	½	½	0	1	1	1	½	1	½	½	0	1	½	½	0	½	½	½	1	1	½	1	1	15½ (+10,-4,=11)
Maksas Euvė	1	0	½	½	1	0	0	0	½	0	½	½	1	0	½	½	1	½	½	½	0	0	½	0	0	9½ (+4,-10,=11)

Tarp 11-os ir 20 partijos vyko apyligė kova su kai kuria M. Euvės persvara: jis laimėjo dvi partijas, kai A. Aliochinas – vieną. Tolimesniam rezultatui, kaip sutiko vėliau ir abu varžovai, buvo svarbi 18-oji partija, kurioje olandas praleido šansą priartėti per vieną tašką prie eksčempiono. Dar daugiau: jis galėjo laimėti 19-ąją ir 20-ąją partijas, kurios baigėsi lygiosiomis. Čempionas galutinai prarado viltį.

Tuo netruko pasinaudoti A. Aliochinas, kuris penkiose paskutinėse partijose pasiekęs 4-ias pergales ir vieną baigęs lygiosiomis, užsitikrino įtikinamą revanšą. A. Aliochinas susigražino 1935 m. prarastą pasaulio šachmatų čempiono titulą.

Po mačo

Iš kart po mačo M. Euvė rašė: „ Mačo revanšo rezultatas išsamiai ir aiškiai rodo : A. Aliochinas šiandieną ne tik stiprus šachmatininkas, bet – stipriausias pasaulyje. Jis žaidė nuostabiai, todėl man ne gėda, kad pralaimėjau tokiam varžovui….Jis buvo nuostabus visose stadijose, bet labiausiai mane sužavėjo su kokiu meistriškumu jis žaisdavo atidėtąsias partijas“.

Mačo revanšo metu A. Aliochinas rodė ne tik išradingumą, kurį buvo praradęs 1-ojo mačo pabaigoje, bet ir žaidė atidžiau, mažiau rizikavo. Jis, neaštrino situacijos, kaip anksčiau būdavo, bet kokia kaina: jei aukojo, tai pagrįstai, be to, palaikydavo įtampą už tai nesuteikdamas varžovui pozicinių pliusų. Jei ir kur perlenkdavo lazdą, tai neprarasdamas padėties kontrolės, „neapsikasdavo“, kaip tai būdavo 1935 m. mače. Tai paveikė M. Euvę, kuris matyt nelaukė, kad mačui eksčempionas bus taip gerai pasiruošęs.^[3]

Šaltiniai

↑ „1937 m. pasaulio šachmatų čempionato mačas. Aleksandras Aliochinas (Prancūzija) Maksas Euvė (Nyderlandai)“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2005-01-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 15. – ISBN 5-85270-005-3
↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Euvė - Aliochinas. 1937 m.“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 2 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)