PROFILPELAJAR.COM

1960 m. pasaulio šachmatų čempionatas – pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1957–1960) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp M. Botviniko ir M. Talio buvo žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1960 m. kovo 15 – gegužės 7 d. Maskvoje. ^[1] Pretendentas turėjo surinkti daugumą taškų. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas išsaugo titulą. Mačą laimėjo Michailas Talis 12½ : 8½ (+6 -2 =13). Jis tapo aštuntuoju pasaulio šachmatų čempionu.^[2]

Dalyviai

Pretendento atranka

Tai ketvirtas pasaulio šachmatų čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoniniai turnyrai

Pravedus 1957 m. zoninius turnyrus į 1958 m. Portorožo tarpzoninį turnyrą pateko geriausiai pasirodę dalyviai: iš 1-os zonos (Vakarų Europa) – 3 v.: L. Pachmanas, S. Gligoričius , P. Benko iš 2-os (Centrinė Europa) 3 v.: M. Filipas, A. Matanovičius, O. Neikirchas; iš 3-ios (Rytų Europa) 3 v.: L. Sabo, F. Olafsonas, B. Larsenas; iš 4-os (SSRS)– 4 v.: (M. Talis, T. Petrosianas, D. Bronšteinas ir J. Averbachas; iš – 5-os – (JAV) 2 v.: (R. Fišeris ir S. Reševskis); iš – 6-os – 1 v.: P. Vaitonis; iš – 7-os – (Centrinė Amerika) 1 v. – B. de Greifas; iš – 8-os – (Pietų Amerika) 3 v. (O. Panno, H. Roseto R. Sanginetis); iš – 9-os – (Azija) 1 v. R. Kardoso.

Tarpzoninis turnyras

1958 m. Portorožo Tarpzoninis turnyras vyko Portorože 1958 rugpjūčio 4 – rugsėjo 12 d.^[3]

Dalyvavo 21 šachmatininkas. Dalyvių sudėtis – devyniuose FIDE zoniniuose turnyruose geriausiai pasirodę šachmatininkai: iš 1-os, 2-os, 3-ios zonų po 3 šachmatininkus; iš 4-os (SSRS) zonos – 4; iš 8-os – 3; iš 5-os – 2; iš 6-os, 7-os ir 9-tos – po 1. Turnyre dalyvauti atsisakę žaidėjai – S. Reševskis buvo pakeistas Dž. Šervinu (iš atsarginių sąrašo), o P. Vaitonis – 2-ąją vietą Kanados čemp. užėmusiu G. Fusteriu.^[4] ^[5]

Tarpzoniniame turnyre buvo nesulaikomas Michailas Talis – 13½ taško iš 20 galimų. Rezultatai prieš P. Keresą (1 : 3), T. Petrosianą (2 : 2) ir V. Smyslovą (2½ : 1½) nebuvo įspūdingi, bet likusiems varžovams (S. Gligoričiui, 16-mečiui R. Fišeriui, F. Olafsonui ir O. Benkui) tedavė tik 3-is pustaškius.

Kandidatų turnyras

Pasaulio šachmatų čempionato 1959 m. Kandidatų turnyras vyko: Blede – (1-14) ratai, Zagrebe – (15-21) ratai,, Belgrade – (22-28) ratai. 1959 m. rugsėjo 6–spalio 31 d.^[6] Turnyre dalyvavo 6 geriausiai pasirodę 1958 m. tarpzoniniame turnyre šachmatininkai: M. Talis, S. Gligoričius, T. Petrosianas, P. Benko, F. Olafsonas, R. Fišeris, 1958 m. pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs eksčempionas Vasilijus Smyslovas ir P. Keresas – 1956 m. Kandidatų turnyro antrosios vietos prizininkas.^[7]

Surinkęs 20 taškų iš 28 galimų, pirmąją vietą ir teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su Michailu Botviniku iškovojo Michailas Talis.

Pretendentas

Tai, kad Michailas Talis gali tapti M. Botviniko varžovu aiškiai matėsi 6-ojo dešimtmečio pabaigoje – labai jau greitai jis kopė šachmatų karjeros laiptais aukštyn. Į M. Talio pasiekimus prabilta 1957 m. Tais metais M. Talis su dideliu pranašumu laimėjo SSRS čempionatą (14 taškų iš 21). Bet esmė ne ta, kad jis laimėjo prieš pagrindinius konkurentus – P. Keresą, D. Bronšteiną ir A. Tolušą, o tai kaip jis tai darė. Mesdamas Botviniko šachmatams iššūkį, pažeisdamas visas šachmatų žaidimo teorijas – aukodamas vieną po kito pėstininkus ir figūras. Po metų, 1958 m. namie (Rygoje), antrą kartą laimėjo SSRS čempionatą.

Čempionas

Nespėjęs pailsėti po pasaulio čempionato mačo su Smyslovu, M. Botvinikas privalėjo vėl ruoštis. Šį kartą vėjas papūtė iš visai kitos pusės. Jei harmonijos šalininką V. Smyslovą čempionas perprato ir jam likdavo tik parinkti kovos su juo metodus, o kaip sutramdyti iracionalųjį M. Talį buvo dar neaišku.

Po 1958 m. mačo M. Botvinikas žaidė nedažnai: Miuncheno šachmatų olimpiadoje prie pirmos lentos surinko 9 taškus iš 12, laimėjo Vageningene nedidelį turnyrą (4 iš 5). Žaidė SSRS komandiniame čempionate, mače Maskva – Leningradas, kur įveikė V. Korčnojų 1½ : ½.

Prognozės prieš mačą

Pasibaigus 1959 m. kandidatų turnyrui pasaulio šachmatų visuomenė buvo susidomėjusi: M. Talis stebino visus savo žaidimu, ypač kombinacijomis. 1959 m. pabaigoje „Deutsche Schachzeitung“ rašė: „Talis čempioniškoje formoje. Jis išradingas, kaip Botvinikas, balansuoja prie bedugnės, kaip Laskeris, stiprus debiute ir vidurio žaidime, kaip M. Euvė, tartum Aliochinas pateikia netikėtus sumanymus ir žaidimo grožiu primena P. Morfį. Bet ar M. Talis sugebės įveikti M. Botviniko geležinę logiką, priešintis čempiono gebėjimui prisiderinti prie bet kokio varžovo?“ Atsižvelgiant į tai, kad M. Botvinikas ir M. Talis iki 1960 m. mačo tarpusavyje nebuvo žaidę nei vienos partijos, atsakymo nebuvo. Liko laukti mačo.

Mačo eiga

M. Talis 1-ąją partiją su M. Botviniku pradėjo 1.e4 – ir netikėtai lengvai laimėjo. Čempioną vėl pavedė jo pagrindinis debiutas – prancūziškoji gynyba. Prie jos, kaip ir mače su V. Smyslovu, jis nebegrįžo. Sekančios 4-ias partijas čempionas spaudė bet tai paversti pergalėmis nesugebėjo. Čia jau atėjo M. Talio eilė – mačo 6-oji partija ilgiems metamas tapo jo vizitine kortele. Kai juodieji pastatė žirgą po smūgiu ant f4, salėje pasigirdo šūksniai ir aplodismentai. Teisėjui trūko jėgų nuraminti publikai ir jis nusprendė perkelti partiją į atskirą kambarį! Bet spręsti iškilusius uždavinius čempionui vis vien nesisekė ir netrukus jis pateko į beviltišką padėtį. M. Talis ramiai žaisdamas laimėjo šią partiją. Mačo rezultatas tapo 4 : 2. Kai grubiai suklydęs, dar sukrėstas po praėjusios partijos, čempionas pralaimėjo ir 7-ąją, daugelis teigė, kad mačo likimas nuspręstas. Bet atėjo laikas ir pretendentui klysti! 8-ojoje partijoje jis vienu ėjimu išleido pergalę, o sekančioje išleido ir lygiąsias! O po to M. Botvinikas parodė, kaip reikia žaisti Karo-Kaną. Iš didelės pretendento persvaros beliko 5:4.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	Taškai
Michailas Talis	1	½	½	½	½	1	1	0	0	½	1	½	½	½	½	½	1	½	1	½	½	12½ (+6,-3,=13)
Michailas Botvinikas	0	½	½	½	½	0	0	1	1	½	0	½	½	½	½	½	0	½	0	½	½	8½ (+2,-6,=13)

Bet rygiečiui vis tik reikėjo vieną kitą partiją pralaimėti, kad pajustų kovos skonį. Taip ir atsitiko: jis vos neišspaudė pergalės prieš M. Botviniką 10-ojoje partijoje, bet puikiai laimėjo 11-ąją, kurioje A. Koblencui patarus sužaidė Rečio debiutą ir nutraukė bandymus pramušti Karo-Kaną. M. Talis taip aiškino tokį posūkį:

Aš visai nesiruošiau po debiuto įgyti persvarą – buvau išsikėlęs visai kitą tikslą: pasiekti, kiek galima sudėtingesnę poziciją, sukurti joje įtampą ir perkelti lemiamus įvykius, kai eina prie pabaigos žaidimo laikas … ir šį tikslą man pavyko pasiekti!”

Pralaimėjęs šią partiją M. Botvinikas suprato, kad mačo, ko gero, nebeišgelbės. Po jos, jam tapo aišku, kad M. Talis gali laimėti ne tik „beprotiškose“ padėtyse bet ir „normaliose“. Sekė penkerios lygiosios iš eilės. M. Talį tai žlugdė ir 17-oje partijoje jis, norėdamas pakeisti situaciją, buvo perlenkęs lazdą. M. Botvinikas žaidė logiškai ir stipriai, tačiau, patekęs į gilų ceitnotą, 39-jame ėjime padarė grubią klaidą. Varžovas iškart tuo pasinaudojo ir mačo rezultatas tapo 10 : 7. Dabar viskas buvo baigta. Palaužtas čempionas dar pralaimėjo ir 19-ąją partiją. Dar po dvejų ramių lygiųjų mačas pasibaigė 12½ : 8½ pretendento naudai. M. Talis tapo 8-uoju pasaulio šachmatų čempionu.

Atgarsiai

Nagrinėdamas 1960 m. mačo rezultatus M. Botvinikas akcentavo:

„Talis plačiai išnaudojo puikias savo praktinio žaidimo savybes: versdavo mane užrašinėti ėjimus, gerai išnaudodavo mano ceitnotus, bet svarbiausia – stengėsi už nedidelį pozicijos defektą suaktyvinti, padaryti judrias figūras…. Tais atvejais, kai tai jam pavykdavo, aš buvau bejėgis… Mane stebino, kad varžovas, vietoj to, kad žaistų „pagal poziciją“ (kaip mane mokino jaunystėje) atlikdavo iš pirmo žvilgsnio nelogišką ėjimą, kurio prasmė grynai praktinė – priversti varžovą spręsti sudėtingus uždavinius. O kai varžovas suklysdavo, Talis rasdavo išradingų ir netikėtų sprendimų“.^[8]

Šaltiniai

↑ „1960 m. pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp Michailo Botviniko ir Michailo Talio Maskvoje“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2005-01-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 394. – ISBN 5-85270-005-3
↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1958 Portorožo tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1957-60 zoniniai turnyrai (C04)“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 469. – ISBN 5-85270-005-3
↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1959 m. Kandidatų turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-05-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 317 ISBN 5-85270-005-3.
↑ „Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Botvinikas - Talis. 1960 m.“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)