Griunfeldo gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:
- 1. d4 Žf6
- 2. c4 g6
- 3. Žc3 d5
Šachmatų debiutų enciklopedijoje naujosios indiškosios gynybos kodai yra D70-D99.
Juodieji ėjimu 3…d5 siekia ne užimti centrą, o suardyti centrą, kurį bando užimti baltieji.
Ėjimo 3…b6 tikslas yra fianketuoti rikį į b7 ir kontroliuoti centrinius laukelius e4 ir d5. Debiutas panašus į Nimcovičiaus gynybą, kadangi tikslas yra neleisti žaisti e2-e4. Naujoji indiškoji gynyba, kaip ir Nimcovičiaus gynyba, yra vienas labiausiai vertinamų atsakymų ir 1. d4 Žf6 2. c4.
Šis debiutas ypač išpopuliarėjo maždaug 1920-aisiais metais. Vienoje vykusiame turnyre austras Ernstas Griunfeldas nugalėjo būsimąjį pasaulio čempioną Aleksandrą Aliochiną ir dar kelis žymius tų laikų šachmatininkus. Griunfeldas taip pat analizavo šį debiutą. Vėliau austro pavarde pavadintą gynybą išpopuliarino Tarybų Sąjungos šachmatininkai. Griunfeldo gynybą žaidė ne vienas pasaulio čempionas, įskaitant Vasilijų Smyslovą, Garį Kasparovą, Bobį Fišerį ir Višvanataną Anandą.
Tęsiniai
Pasikeitimo variantas
Pasikeitimo variantas yra 4. cd Žxd5 5. e4 . Juodieji beveik priversti keistis žirgais, kadangi bet koks atsitraukimas žirgu atgal duoda baltiesiems erdvės persvarą, stiprų centrą ir lengvą figūrų vystymą. Po 5…Žxc3 6. bc baltieji turi stiprų centrą, tačiau juodieji tikisi jį sugriauti žaisdami 6…Rg7 ir vėliau eiti pėstininku c7-c5. Paprastai vėliau juodųjų planas yra žaisti Žb8-c6 (spaudžiamas d4 pėstininkas), Rc8-g4 (kai karaliaus sparno žirgas išeina į žaidimą), 0-0 (saugomas karalius).
Baltieji taip pat vykdo savo planą – rikius pastatyti į c4 ir e3, žirgą – į e2, valdovę – į d2, valdovės sparno bokštą išvesti arba į pusiau atvirą b liniją, kitą bokštą – į c1 arba d1, rokiruotis į trumpąją pusę ir vėliau arba ramiai žaisti f2-f3, arba žaisti aštriau f2-f4.
4. Rf4
Šis variantas laikomas kiek ramesniu tęsiniu nei pasikeitimo variantas.
Pėstininko kirtimas ant c4 laikomas rimta pozicine klaida. Baltieji nesunkiai atsigriebia pėstininką eidami e2-e3 arba e2-e4.
Juodųjų planas – eiti rikiu į g7 ir vėliau ardyti centrą ėjimu c7-c5. Pagrindiniu variantu laikomas tęsinys 4…Rg7 5. e3 c5 6. dc Va5. Ginti pėstininką c5 sudėtinga, be to – neprotinga, nes juodieji traukdami žirgą gali smarkiai suardyti baltųjų pėstininkų struktūrą, gresia įvairūs taktiniai smūgiai, pvz., Žf6-e4. Baltieji gali žaisti 7. cd, 7. Vb3, 7. Va4 arba 7. Bc1.
Žinomas ir dar vienas variantas po 4. Rf4 Rg7 5. e3 – Griunfeldo gambitas, pradedamas ėjimu 5…0-0. Baltieji gali arba priimti gambitą žaisdami 6. cd Žxd5 7. Žxd5 Vxd5 8. Rxc7, kur juodieji mainais už pėstininką gauna rimtą iniciatyvą, arba nepriimti gambito ir žaisti 6. Vb3 arba 6. Bc1, po kurių juodieji dažniausiai žaidžia 6…c5
4. Žf3
Šiame variante taip pat žaidžiama ramiai, poziciškai. Juodieji beveik visada atsako 4…Rg7. Čia žaidžiami rusiškasis variantas 5. Vb3, Taimanovo variantas 5. Rg5. Rečiau naudojamas ir ramus 5. e3 (lėtoji sistema) bei neįprastas 5. Va4+ (Floro variantas)
Rusiškajame variante žaidžiama 5…dc 6. Vxc4 0-0 7. e4. Po šių ėjimų baltieji renkasi tarp 7…a6, 7…Rg4, 7…c6, 7…Žc6 ir 7…Ža6.
Tuo tarpu Taimanovo variante žaidžiama 5…Že4. Baltiesiems nenaudinga keistis žirgais. Nors po pasikeitimo juodųjų pėstininkai sudvigubėja, tačiau tada baltųjų pozicija tampa užspausta. Vietoj to žaidžiama 6. cd arba 6. Rh4.
Kiti variantai
- 4. Rg5 – pagreitintas Taimanovo variantas.
- 4. cd Žxd5 5. Ža4 – Nadaniano variantas.
