Porto Venerė it. Porto Venere
Porto Venerė iš Leričio
Porto Venerė 44°03′0″ š. pl. 9°50′0″ r. ilg. / 44.05000°š. pl. 9.83333°r. ilg. / 44.05000; 9.83333 (Porto Venerė)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Ligūrija
Provincija	La Specijos provincija
Gyventojų (2014)	3 763
Plotas	7 km²
Tankumas (2014)	538 žm./km²
Altitudė	8 m

Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas)
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 826
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997  (21 sesija)
Vikiteka:	Porto Venerė
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Porto Venerė – Italijos miestas Ligūrijoje, La Specijos provincijoje. Miestą sudaro trys kaimai – Fecanas, Le Gracija, Porto Venere ir trys salos – Palmarija, Tinas ir Tinetas.

1997 m. Porto Venerė kartu su trimis salomis bei Činkve Tere buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• Gotikinė Šv. Petro bažnyčia įšventinta 1198 m. Pastatyta vietoje buvusios V amžiaus bažnyčios.
• Romanikos architektūros Šv. Lauryno bažnyčia įšventinta 1098 m. genujiečių. Manoma, kad ji pastatyta vietoje antikinės šventyklos, skirtos Jupiteriui.
• Dorijos šeimos pilis su istorinį senamiestį juosiančia siena.
• Bairono gota, pavadinta George Gordon Byron garbei, mat jis čia mėgdavo medituoti.
• Fecano kaime yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1740 m.).

• Simonetta Vespucci (1453–1476 m. balandžio 26 d.), Sandro Botticelli Renesanso mūza
• George Gordon Byron (1788–1824), poetas ir diplomatas
• Gino Montefinale (1881–1974) admirolas ir rašytojas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai