Amalfio krantas
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv, v
Nuoroda	830
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	1997  (21 sesija)
Amalfio krantas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Amalfio krantas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Amalfio krantas (it. Costiera Amalfitana) – kranto ruožas pietiniame Sorento pusiasalio krante (Salerno provincija Pietų Italijoje). Amalfio krantas yra populiari regiono ir visos Italijos masto turizmo vieta, kasmet pritraukianti tūkstančius turistų.^[1]

X–XI a. Amalfio kranto teritorijoje buvo Amalfio hercogija, kurios centras buvo Amalfis, egzistavusi kol ją 1137 m. užgrobė Pizos respublika.^[2] 1997 m. Amalfio krantas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis.^[3]

Amalfio kranto klimatas yra Viduržemio jūros tipo, su šiltomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Amalfio krantas užima sąlyginai statų pietinį Sorento pusiasalio krantą, o kaimiškoms žemės ūkio žemėms lieka nedaug vietos.^[4] Vienintelis sausumos kelias į Amalfio krantą yra 40 km ilgio kelias Strada Statale 163, einantis pakrante iš Majorio miesto rytuose iki Pozitano vakaruose. Amalfio krante yra trylika komunų, daugelis jų specializuojasi turizme.^[5]

Amalfio krantas garsėja limončelo likerio gamyba bei citrinų, vadinamų sfusato amalfitano auginimu. Citrinos auginamos terasiniuose soduose visoje kranto teritorijoje, nuo vasario iki spalio.^[6] Amalfis garsėja ir rankų gamybos storu popieriumi bambagina. Kiti vertinami gaminiai yra ypatingos vietinės sardinės (it.dial. alici) iš Četaros bei spalvinga rankų darbo keramika iš Vjetrio.

• Vjetri sul Marė (Vietri sul Mare): Albori, Benincasa, Dragonea, Molina, Raito.
• Četara (Cetara): Fuenti
• Majoris (Maiori): Erchie, Ponteprimario, San Pietro, Santa Maria delle Grazie, Vecite.
• Tramontis (Tramonti): Campinola, Capitignano, Cesarano, Corsano, Figlino, Gete, Novella, Paterno Sant’Arcangelo, Paterno Sant’Elia, Pietre, Polvica, Ponte, Pucara.
• Minoris (Minori): Montecita, Torre. Žiūrimos vietos Santa Trofimenos bažnyčia ir senovinė Romos vila.
• Ravelas (Ravello): Casa Bianca, Castiglione, Marmorata, Sambuco, Torello. Žiūrimos vietos yra Villa Cimbrone, Villa Rufolo, bažnyčia San Giovanni del Toro ir Ravelo katedra.
• Skala (Scala): Campidoglio, Minuta, Pontone.
• Atranis (Atrani): Atranis neturi parapijų. Žiūrimos vietos yra bažnyčios San Salvatore del Birecto ir Maria Maddalena de Pazzi.
• Amalfis (Amalfi): Lone, Pastena, Pogerola, Tovere, Vettica Minore. Žiūrima vieta yra Amalfio katedra.
• Konka dei Marinis (Conca dei Marini): parapijų nėra. Žiūrimos vietos yra San Giovanni Baptist bažnyčia ir Smaragdinis grotas (Grotta dello Smeraldo).
• Furorė (Furore): Fiordo di Furore, Marina di Praia.
• Pozitanas (Positano): Montepertuso, Nocelle. Žiūrima vieta yra Santa Maria Assunta bažnyčia.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai