PROFILPELAJAR.COM

Dolomitinės Alpės
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Mišrus
Kriterijus	vii, viii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1287
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2009 (33-oji sesija)
Vikiteka:	Dolomitinės Alpės
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Dolomitai, Dolomitinės Alpės – Pietinių Klintinių Alpių kalnų (Rytinės Alpės) grandinė dviejose šiaurės Italijos regionuose – Trentino-Pietų Tirolio ir Veneto. Kalnai yra tarp Rendenos slėnio vakaruose, Piavos slėnio rytuose ir Pustertalio šiaurėje, administraciškai padalinti beveik lygiomis dalimis tarp Pietų Tirolio, Beluno ir Trentino provincijų.^[1]

Kalnai pavadinti žymaus prancūzų minerologo Déodat Gratet de Dolomieu vardu.^[2] Jis pirmasis aprašė uolieną dolomitą, kuris suteikia šiems kalnams būdingas formas ir spalvas.

Dolomitai nesudaro aiškios kalnų grandinės, o susideda iš atskirų uolų grupių, kurias skiria gilūs slėniai ir perėjos. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomos ir Dolomitų ribos. Pagal tradicinį supratimą šiaurinė Dolomitų riba yra Pusterio slėnis, rytinė – Sekstenas, Kroicbergzatelis ir Piavė, pietinė – vėlgi Piavė, linija Feltrė-Genebe/Enego ir Suganos slėnis, vakaruose Adidžės ir Aizako slėniai. Už Adidžės slėnio vakaruose yra Dolomitams priskiriama Brentos grupė.

Pagal Alpenvereinseinteilung der Ostalpen vakarinės, šalia Adidžės esančios kalnų grupės – Fleimstalerio Alpės ir Vizentino Alpės nelaikomos tikraisiais Dolomitais.

Turizmas

Dolomitai yra populiari slidinėjimo ir laipiojimo vieta. Pagrindiniai tokio sporto ir turizmo centrai yra: Rocca Pietore Veneto regione, šalia aukščiausios Dolomitų viršūnės Marmolados, Alleghe, Auronzo, Cortina d'Ampezzo, Arabba, Ortisei ir San Martino di Castrozza. Dolomituose yra vienas nacionalinis ir keli regioniniai parkai. Veikia klimato kurortai. Vasarą Dolomituose lankosi mėgėjai vaikščioti kalnų takais ir lipti į kalnus stačiais maršrutais su įrengtomis grandinėmis ir trosais.

Istorija

Pirmojo pasaulinio karo metu fronto linija tarp Italijos ir Austrijos-Vengrijos pajėgų ėjo per Dolomitines Alpes. Čia išliko šio karo laikų karinių pastatų, tunelių, šiuo metu lankomų turistų. Šie maršrutai pirmą kartą buvo nutiesti Pirmojo pasaulinio karo metais. Kortina d’Ampece 1956 m. įvyko VII žiemos olimpinės žaidynės.

Geomorfologija

Tikroji Dolomieu aprašyta uoliena bei joje esantis mineralas dolomitas sudaro tik nedidelę kalnų dalį. Dėl didelio magnio kiekio ši uoliena yra gelsvos spalvos. Didžiąją kalnų dalį sudaro balkšvai pilkos klintinės nuosėdos su nedideliu kiekiu dolomito, kas būdinga ir šiaurinėms Klintinėms Alpėms. Pasitaiko ir vulkaninės kilmės uolienų pėdsakų. Anksčiau bent kelios kalnų grupės buvo dengiamos ledynų, tačiau šiuo metu vienintelis didesnis ledynas yra Marmolados ledynas. Kalnuose paplitę spygliuočiai.

Kalnų grupės ir viršūnės

Aukščiausia Dolomitų viršūnė yra Marmolada (3 342 m). Kiti žinomiausi masyvai yra Trys Cinos Sekstenerio Dolomituose, Sela, Catinaccio (vokiškai Rosengarten), Geizlerio grupė, Langkofelio grupė.

Svarbiausios Dolomitų kalnų grupės:

Sela
Marmolada
Tofana
Langkofelio grupė
Geizlerio grupė
Puez grupė
Fanes
Sciliaro grupė

Aukščiausios viršūnės

Pavadinimas	Aukštis	Pavadinimas	Aukštis
Marmolada	3344 m	Pala di San Martino	2996 m
Antelao	3264 m	Rosengartenspitze	2981 m
Tofana di Mezzo	3241 m	Marmarolė	2961 m
Punta Sorapis	3229 m	Cima di Fradusta	2941 m
Monte Civetta	3220 m	Fermedaturm	2867 m
Monte Cristallo	3199 m	Cima d’Asta	2848 m
Cima di Vezzana	3191 m	Cima di Canali	2846 m
Cimon della Pala	3186 m	Croda Grande	2839 m
Langkofelis	3181 m	Vajoletturm / Torri del Vajolet	2821 m
Pelmo	3169 m	Sass Maor	2816 m
Dreischusterspitze	3162 m	Cima di Ball	2783 m
Boespitze / Piz Boè (Selos grupė)	3152 m	Cima della Madonna (Sass Maor)	2751 m
Croda Rossa	3148 m	Rosetta	2741 m
Vernelis	3145 m	Croda da Lago	2716 m
Piz Popena	3143 m	Centrinė Grasleitenspitze	2705 m
Elferkofel	3115 m	Sciliaras	2562 m
Gromanšpicė	3111 m	Sasso di Mur	2554 m
Zwölferkofel	3091 m	Cima delle Dodici	2338 m
Sass Rigais	3027 m	Monte Pavione	2336 m
Tre Cime di Lavaredo	3003 m	Cima di Posta	2235 m
Kesselkogel	3001 m	Monte Pasubio	2232 m
Fiunffingeršpicė	2997 m

Pagrindinės perėjos

Perėjos pavadinimas	Aukštis (m)
Ombretos perėja	2738
Langkofeljoch	2683
Tschagerjoch	2644
Grasleiteno perėja	2597
Passo di Pravitale	2580
Passo delle Comelle	2579
Passo della Rosetta	2573
Vajolet perėja	2549
Passo di Canali	2497
Tierseralpljoch	2455
Passo di Ball	2450
Forcella di Giralba	2436
Col dei Bos	2313
Forcella Grande	2262
Passo Pordoi	2250
Selos perėja	2218
Passo Tre Sassi	2199
Mahlknechtjoch	2168
Gardenos perėja	2137
Passo Falzarego	2117
Fedajos perėja	2046
Passo Valles	2032
Passo Rolle	1984
Forcella Forada	1975
San Pelegrino perėja	1910
Forcella d’Alleghe	1820
Passo Tre Croci	1808
Passo di Costalunga/Karerpaß	1753
Passo di Monte Croce	1638
Passo di Ampezzo	1544
Passo Cereda	1372
Passo di Dobbiaco/Toblach	1209
Passo Duran	1601

Šaltiniai

↑ Dolomitinės Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 60 psl.
↑ Dolomites. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.