Mantuja (it. Mantova) – miestas Italijoje, Lombardijoje, Mantujos provincijos sostinė. Valdant Gonzagų šeimai Mantuja buvo meno[1], kultūros ir muzikos centru Šiaurės Italijoje ir visoje šalyje. Miestas žinomas dėl svarbaus vaidmens operos istorijoje.[2] Be to miestą garsina architektūriniai šedevrai, puošiantis viduramžių ir Renesanso laikų kvartalus. Tai miestas, į kurį buvo ištremtas Romeo iš Viljamo Šekspyro dramos „Romeo ir Džiuljeta“. Tai artimiausias miestas prie Vergilijaus gimtinės.
Mantują iš trijų pusių supa dirbtiniai ežerai, sukurti XII a.[3] Jie gauna vandens iš Minčijo upės, ištekančios iš Gardos ežero. Ežerų pavadinimai: Aukštutinis, Vidurinysis ir Žemutinis.[4] Iš ketvirtos pusės buvo Pajolo ežeras, kuris išdžiuvo XVIII a. pabaigoje.
Sportas
Kultūra
Mantuja yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip objekto Mantuja ir Sabioneta dalis. Žymiausi Mantujos architektūriniai objektai:
- Kunigaikščio rūmai (Palazzo Ducale) – kompleksas pastatų ir sodų, sukurtas XIV–XVII amžiais. Šiuo metu muziejinis kompleksas. Svarbiausi pastatai jame yra kunigaikščio rezidencija ir Šv. Jurgio pilis, garsi Renesanso dailininko Andrea Mantegna freskomis kambaryje Camera degli Sposi, atliktomis iki 1475 m.
- Tė rūmai (Palazzo Te) – buvusi kunigaikščių Gonzagų užmiesčio vila, pastatyta 1524–1534 m. laikotarpyje. Projektuota Renesanso dailininko ir architekto Giulio Romano ir garsi ne vien savo architektūra, bet ir Giulio Romano manieristinėmis freskomis.
- Šv. Andriaus bazilika (Basilica di Sant’Andrea). Joje yra Andrea Mantegna kapas ir keli jo darbai. Taip pat Antonio da Correggio ir Giulio Romano mokinių dailės darbų.
- Mantujos katedra (Duomo di Mantova) – svarbiausia katalikų bažnyčia mieste, vyskupo rezidencija.
Galerija
Išnašos
Nuorodos
