Kazertos rūmai

41°4′23.52″ š. pl. 14°19′36.84″ r. ilg. / 41.0732000°š. pl. 14.3269000°r. ilg. / 41.0732000; 14.3269000

XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 549
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21-oji sesija)
Kazertos rūmai šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Kazertos rūmai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kazertos karališkieji rūmai (it. Reggia di Caserta) – buvusi karališkoji rezidencija Kazertos mieste, pietų Italijoje, pastatyti Neapolio karalystės vadovų. Šie rūmai yra vieni didžiausių pasaulyje pastatytų XVIII a. Neapolio ir Sicilijos Burbonams. Pagal užimamą plotą Kazertos rūmai yra didžiausi karališkieji rūmai pasaulyje – jie užima daugiau nei 2 milijonus m³ ir 250 000 m².^[1]^[2]^[3] Rūmuose yra 1 200 kambarių.

1997 m. šie rūmai kartu su Vanvitelio akveduku ir San Leučijo kompleksu buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Rūmų statybas 1752 m. pradėjo Ispanijos bei Neapolio ir Sicilijos karalius Karolis III.

Nuo 1923 iki 1943 m. rūmuose veikė šalies karinių oro pajėgų akademija. Nuo 1943 m. spalio rūmuose buvo įsikūrusi II pasaulinio karo Sąjungininkų Viduržemio jūros regiono būstinė. Kazertos rūmuose 1945 m. buvo pasirašyta visiškų Vokietijos paliaubų ir karių išvedimo iš Italijos sutartis. Šiuose rūmuose tais pačiais metais vyko Sąjungininkų karo nusikaltimų teismo procesai.

Kazertos rūmuose dažnai filmuojami žymūs kino filmai. Čia buvo filmuotos kelios Žvaigždžių karų, Neįmanoma misija 3, Angelai ir demonai scenos.

Šaltiniai

↑ Dictionnaire amoureux de Versailles – Caserte le Versailles napolitain
↑ „Royal Palace of Caserta guide, page 6, box: "I numeri della Reggia di Caserta"“. 2013-01-13.
↑ „CampaniaBeniCulturali - Reggia di Caserta“. 2012-03-29. Suarchyvuotas originalas 2014-10-19.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai