Palermą užėmus arabams vyskupas turėjo persikelti. Nauja katedra tapo kukli bažnyčia Aghia Kiriaki greta buvusiam kaime, kuris vėliau buvo pavadintas Monreale. Atvykus normanams1072 m. krikščionys atgavo katedrą Palerme. Tikriausi ši laikino bažnyčios centro rolė paskatino Viljamą II čia pastatyti katedrą.[1]
Monrealė buvo eilinis kaimas, kol normanų karaliai nusprendė jį paversti savo medžioklės kurortu ir pastatyti rūmus (tikriausiai dabartinė rotušė).
Valdant Viljamui II iš Kava de Tirenio atvyko benediktinai ir jiems buvo suteikta daug žemių. Monrealėje buvo įsikūręs Sicilijos metropolitas.
Katedra
Monrealės katedra yra vienas didingiausių išlikusios normanų architektūros pavyzdžių. Ją pradėjo Viljamas II 1174 m., o 1182 m. bažnyčia, skirta Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimui į Dangų, pagal popiežiaus Liucijaus III bulę tapo metropolito katedra.
Rūmai ir vienuolyno pastatai pietinėje pusėje buvo gražūs ir dideli. Juos supo siena su 12 bokštų. Tai buvo perstatyta ir vėliau sugriuvo, tad liko tik kelių bokštų griuvėsiai. Vienuolių miegamieji ir choras baigti apie 1200 m. Choras išliko ir dabar laikomas vienu gražiausiu Italijoje.
Bažnyčios planas yra Rytų ortodoksų ir Romos katalikų tradicijų mišinys. Navos kaip italų bazilikose, bet trijų apsidžių choras yra kaip ankstyvųjų trijų apsidžių bažnyčių, kurių pavyzdžių galima rasti Sirijoje ir kitose šalyse.
Išnašos
↑Rodo Santoro: Palermo Cathedral, Palermo: 1999, p. 7