Monrealė it. Comune di Monreale
Katedra
Monrealė 38°05′0″ š. pl. 13°17′0″ r. ilg. / 38.08333°š. pl. 13.28333°r. ilg. / 38.08333; 13.28333 (Monrealė)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Sicilija
Provincija	Palermo provincija
Meras	Filippo Di Matteo
Gyventojų (2010)	38 204
Plotas	529 km²
Tankumas (2010)	72 žm./km²
Altitudė	310 m
Pašto kodas	90046
Tel. kodas	091
Tinklalapis	www.monreale.net
Vikiteka	Monrealė
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Kastrensis
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1487

Monrealė (it. Monreale) – Italijos miestas Sicilijoje, Palermo provincijoje. Miestas yra ant Kaputo kalno šalia labai derlingo La Conca d’oro slėnio, kurį garsina alyvmedžiai, apelsinmedžiai ir migdolai.

Palermą užėmus arabams vyskupas turėjo persikelti. Nauja katedra tapo kukli bažnyčia Aghia Kiriaki greta buvusiam kaime, kuris vėliau buvo pavadintas Monreale. Atvykus normanams 1072 m. krikščionys atgavo katedrą Palerme. Tikriausi ši laikino bažnyčios centro rolė paskatino Viljamą II čia pastatyti katedrą.^[1]

Monrealė buvo eilinis kaimas, kol normanų karaliai nusprendė jį paversti savo medžioklės kurortu ir pastatyti rūmus (tikriausiai dabartinė rotušė).

Valdant Viljamui II iš Kava de Tirenio atvyko benediktinai ir jiems buvo suteikta daug žemių. Monrealėje buvo įsikūręs Sicilijos metropolitas.

Monrealės katedra yra vienas didingiausių išlikusios normanų architektūros pavyzdžių. Ją pradėjo Viljamas II 1174 m., o 1182 m. bažnyčia, skirta Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimui į Dangų, pagal popiežiaus Liucijaus III bulę tapo metropolito katedra.

Rūmai ir vienuolyno pastatai pietinėje pusėje buvo gražūs ir dideli. Juos supo siena su 12 bokštų. Tai buvo perstatyta ir vėliau sugriuvo, tad liko tik kelių bokštų griuvėsiai. Vienuolių miegamieji ir choras baigti apie 1200 m. Choras išliko ir dabar laikomas vienu gražiausiu Italijoje.

Bažnyčios planas yra Rytų ortodoksų ir Romos katalikų tradicijų mišinys. Navos kaip italų bazilikose, bet trijų apsidžių choras yra kaip ankstyvųjų trijų apsidžių bažnyčių, kurių pavyzdžių galima rasti Sirijoje ir kitose šalyse.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai