Kraštas nuo seno buvo gyvenamas Anatolijos kalbomis (indoeuropiečių kalbų šaka) kalbėjusių tautų. Apie II tūkstm. pr. m. e. čia susikūrė Frygijos karalystė, kur gyveno frygai, kartais laikomi hetitų palikuonimis, kartais – atsikėlėliais iš Balkanų. Pasak graikų legendų, frygai padėjo Trojai kovoje prieš graikus. Nuo XII a. pr. m. e. pab. Frygija pradėjo kovoti su Asirija. VIII a. pr. m. e. susidūrė su iš Europos atsikėlusiais vifinais ir misinais. Vėliau kraštą užplūdo kimerai.
Senovės Frygijoje vartota frygų kalba, ja išlikę keletas įrašų. Po Aleksandro užkariavimo ji pradėjo nykti (bet vietomis laikėsi iki VI a.) ir pakeista graikų kalba. Senovės frygai vilkėdavo ilgas tunikas ir ilgaviršūnes kepures, vadinamas frygų kepurėmis (vėliau jos tapo revoliucijos, išsivadavimo simboliu). Religijoje svarbiausias buvo dievų motinos Kibelės kultas.