Aureliano Dakija (lot. Dacia Aureliana) buvo Romos provincija, įkurta III a. pabaigoje, imperatoriaus Aureliano. Nors vadinosi Dakija, ji nebuvo istoriniame Dakijos regione, o apėmė šiaurės vakarinę Trakiją (dab. vakarų Bulgarija ir rytų Serbija).
Raida
Provincija buvo įkurta tarp 271 ir 275 m., kuomet Romos imperija galutinai atsisakė savo ambicijų kontroliuoti teritorijas į šiaurę nuo Dunojaus, istorinėje Dakijoje. Įsiveržus gotams, Dakijos provincija buvo panaikinta, o romėnų kolonistų ir romanizuotų dakų dauguma buvo perkelti į pietus nuo Dunojaus upės. Jiems iš trijų buvusių provincijų dalių (Žemutinės Mezijos, Aukštutinės Mezijos ir Trakijos) atskirta atskira provincija, kuri ir pavadinta Aureliano Dakija. Jos sostine tapo Serdika.
IV a. pradžioje, valdant Diokletianui, Aureliano Dakija padalinta į dvi dalis. Šiaurinė dalis vadinta Paupio Dakija (lot. Dacia Ripensis, gr. Δακία Παραποτάμια = Dakia Parapotamia), ir jos sostinė buvo Ratiarija. Pietinė dalis vadinta Viduržemio Dakija (lot. Dacia Mediterranea), ir jos sostine liko Serdika.
Abi Dakijos priklausė Dakijos diecezijai (kartu su Aukštutine Mezija, Prevalitana ir Dardanija). Jos ribojosi su Makedonijos diecezija pietuose ir Trakijos diecezija rytuose. IV–V a. provincijos buvo klestinti Rytų Romos imperijos pasienio teritorija. 440 m. jas nusiaubė hunai, o 586 m. – Avarų kaganatas.
