Trakija – Europos regionas Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje.[1] Nors regiono apibrėžtys per istoriją keitėsi, dabar Trakija yra suprantama kaip teritorija, užimanti dabartinės Turkijos Europinę dalį, Bulgarijos pietinę dalį ir Graikijos šiaurės rytus.
Geografija
Senovės Trakija
Trakijos reljefas (apibraukti Rodopo kalnai)
Trakija buvo regionas, kuriam pavadinimą davė graikai, ir kuris iš pradžių reiškė visas negraikiškas, t. y. barbariškas, šiaurės tautas. Pvz., tam tikruose graikų šaltiniuose pasaulis buvo dalijamas į keturias dalis – Europą, Aziją, Libiją ir Trakiją [2].
Vėlesniais laikais, išskyrus kitas šiaurės tautas ir regionus, Trakijos apibrėžimas tapo gerokai aiškesnis. Šiaurine jo riba buvo Dunojus (skyręs nuo Dakijos), rytine – Juodoji jūra, o pietine – Marmuro ir Egėjo jūros. Vakaruose Trakija ribijosi su Makedonija, Pajonija ir Ilyrija, tačiau vakarinė regiono riba buvo neaiški. Iš pradžių trakų gentys gyveno ir labai didelėje dalyje istorinės Makedonijos, tačiau nuo maždaug IX a. pr. m. e. antikiniai makedonai juos stūmė į rytus. Po to, kai V–IV a. pr. m. e. Makedonijos karalystė užkariavo Bizaltiją, Edoniją ir Pierį, šios buvusios trakų žemės tapo istorinės Makedonijos dalimi. Tuomet Trakijos pietvakarine riba galutinai tapo Rodopo kalnai. Taigi, šis senovės Trakijos regionas apėmė beveik visą dabartinę Bulgariją, Europinę Turkiją, šiaurės rytų Graikiją, rytų Serbiją.
Šiuolaikinė Trakija
Šiuolaikinė Trakija
Romėnų laikais galutinai nusistovėjo šiuolaikinis Trakijos apibrėžimas. Romėnai istorinę Trakiją padalino į du administracinius vienetus: sukurtos Trakijos ir Mezijos provincijos, kurias skyrė Balkanų kalnai. Ilgainiui Trakijos provincijos teritorijos tapo istoriniu regionu, nuo viduramžių vadintu Trakija. Po Romos imperijos žlugimo Trakijos regione nebeliko senųjų trakų, absoliučiai pasikeitė tautinė sudėtis. Nepaisant to, regioninė tapatybė išliko ir vėlesniais laikais. Nuo tada Trakijos šiaurine riba yra laikomi Balkanų kalnai.
Trakija siaurąja prasme ribojasi su Mezija (šiaurėje, už Balkanų kalnų), Makedonija (pietvakariuose, už Rodopo kalnų). Šioje Trakijoje yra trys svarbūs upių baseinai. Didžiausia regiono upė yra Marica, kurios baseinas formuoja plačias lygumas – didžiąją Trakijos dalį. Nuo rytinių (Juodosios jūros) pakrančių jos atskirtos kalnų. Vakarinei Trakijai būdingas kalnuotas reljefas. Čia yra Rodopo kalnai ir Pirino kalnai, tarp kurių įsiterpę siauri Nesto upės ir Strimono upės baseinai.
Senovės gentys Trakijos regioneTrakija iki Odrisidų
Manoma, kad trakai regione išsivystė iš proto-trakų, pradedant 1000 m. pr. m. e. Senovės graikų mitai mini daug trakų genčių karalių, kaip kad Resas, Terėjus, Likurgas, Finėjus, Tegirijus, Eumolpus, Polimnestoras, Poltis, Oeagrus ir kt. Tačiau tuo metu trakai nesukūrė politinės vienybės, o gyveno susiskaidę į daugybę smulkių genčių. Tarp jų buvo odrisai, edonai, pierai, besai, tribalai, bisaltai ir kt. Jie nesukūrė valstybinių junginių ir neturėjo miestų. IX a. pr. m. e. vakariniai trakai patyrė kaimyninių makedonų agresiją. Jos metu kai kurios gentys (pvz., pierai) migravo į rytus. Taip pat trakų tarpe apsigyveno ir kitos gentys, kaip kad pavyzdžiui keltai, įkūrę Tylio karalystę.
VIII a. pr. m. e. regiono pietinėse pakrantėse pradėjo kurtis graikų kolonijos. Per jas į pakrantės trakų gentis prasiskverbė Graikijos kultūra. Svarbiausi graikų kolonizuojami Trakijos regionai buvo Chalkidikė, Migdonija, edonų, sapajų, bistonų, kikonų, apsintų, dolonkų, paitų, melanditų žemės. Čia įsikūrė daug graikų miestų-valstybių.
Rytinės trakų srities (odrisų) karalius Teres I (460–445) sukūrė naują trakų valstybę. Vėlesnis karalius Cersobleptas (359–341) bandė užvaldyti visas trakų gentis, sukurdamas Odrisidų valstybę su sostine Seutopoliu. Nors tai buvo greičiau genčių sąjunga, nei tvirta vieninga valstybė, Odrisidai vaidino svarbų vaidmenį tuometinėje istorijoje.
Pilypas II iš Makedonijos nukariavo Trakiją apie 347 m. pr. m. e., paversdamas ją savo vasale, ir makedonai valdė ją pusantro šimto metų. Tačiau trakai išsaugojo savo autonomiją ir Odrisidų valdovų liniją. Per II a. pr. m. e. Makedonijos karus Trakijos gentys vėl pradėjo elgtis savo nuožiūra ir valdant Romai sukėlė kelis maištus (pvz.:Andrisko maištas 149 m. pr. m. e.).
Per kitus pusantro šimto metų Trakija pavirto nuolatine Romos satelitine valstybe. Raskuporiui valdant iškilo sapėjų gentis. Jis žinomas dėl suteiktos pagalbos Pompėjui ir Cezariui, o vėliau rėmė respublikos armijas prieš Oktavianą ir Antonijų per paskutines Romos respublikos dienas. Žinomi Raskuporio įpėdiniai buvo įklimpę į politinį skandalą ir buvo nužudyti kaip jų romėnai vadai.
Kai žmona nužudė Trakijos karalių Roimitalką III 46 m. Odrisidų valstybė nustojo egzistuoti. Istorinis Trakijos regionas buvo padalintas tarp dviejų provincijų. Pietinė Trakijos dalis buvo žinoma kaip Trakijos provincija, o šiaurinė atskirta kaip Mezija. Trakijos provincija buvo valdoma prokuratorių, o vėliau pretorijų prefektų. Pagrindinis Romos valdžios centras buvo Perinte. Miestų trūkumas Trakija pavertė sunkiai valdoma sritim, bet ilgainiui ji suklestėjo. Tiesa, romanizacija Trakijoje nevyko, nes buvo išplitusi graikų kultūra.
Šiuo metu visose trijose Trakijos dalyse gyvena skirtingos tautos: bulgarai, graikai ir turkai. Nepaisant to, tiek Bulgarijoje, tiek Graikijoje išlikęs stiprus trakiškas identitetas.
_la.svg)
