Atropateno pavadinimas taip pat buvo vartojamas ir Azerbaidžanui nusakyti.[6]
Pavadinimo kilmė
Strabono teigimu, Atropatenos vardas kilo iš Achemenidų imperijos didiko Atropato. Strabonas savo knygoje “Geografija” rašo, kad Medija buvusi padalinta į dvi dalis – Didžiąją Mediją su metropoliu Ekbatana ir Atropato Mediją, kurios pavadinimas kilęs iš didiko Atropato, kuris apsaugojęs šią šalį, priklausiusią Didžiajai Medijai, nuo tapimo Makedonijos dalimi.[7][8]
Tuo tarpu viduramžių Arabijos geografai pavadinimo kilmę aiškino kitaip – anot jų, pavadinimas susijęs su Adorbadoru, šventiko vardu, reiškiančiu „ugnies sergėtojas“.[8]
Istorija
Atropatenas ir kaimyninės valstybės II a. pr. m. e.
331 m. pr. m. e. įvyko Gaugamelų mūšis tarp Achmenidų valdovo Darijaus III ir Aleksandro Makedoniečio, kuriame Achmenidų pusėje kovoto Atropato armija. Mūšį laimėjus Aleksandro kariuomenei ir žlugus Achmenidų imperijai, Atropatas pareiškė lojalumą Aleksandrui. 328–327 m. pr. m. e. jis buvo Aleksandro paskirtas Medijos valdytoju. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e. makedonų užkariautos žemės buvo padalintos tarp diadochų (Babilono padalijimas). Buvusi Achmenidų Medijos satropija buvo padalinta į dvi valstybes: Media Magna, arba Didžiąją, apėmusią pietinę dalį ir perduotą Peitonui, vienam iš Aleksandro apsaugininkų.
Mažesnė dalis šiaurėje, kuri tuomet buvo Matieno satropija, tapo Atropateno Medija, o ja valdyti gavo Atropatas, buvęs Achmenidų Visos Medijos valdytojas. Tuo metu jis jau buvo susigiminiavęs su Perdiku, Aleksandro paskirtu regentu, – buvo jo uošvis.[9][10][11][12] Neilgai trukus Atropatas atsisakė mokėti duoklę Seleukui ir paskelbė Atropateno Mediją nepriklausoma karalyste. Tačiau seleukidų valstybę valdant Antiochui III, šis valstybę užpuolė 223 m. pr. m. e. Seleukidams triumfuojant, Atropatenos karalius Artabazanas buvo priverstas pripažinti seleukidų viršenybę. Kita vertus, šalis išliko nominaliai nepriklausoma. 190 m. pr. m. e. seleukidai Magnezijos mūšio metu buvo sumušti romėnų, tuo metu bandžiusių plėsti savo valdas į rytus. Romėnų grėsmė vertė Atropateną ir Partą vienytis prieš bendrą priešą
38 m. pr. m. e. įvyko mūšis tarp romėnų ir partų, pasibaigęs romėnų pergalę. Po dvejų metų romėnų generolas Atonijus užpuolė vieną pagrindinių Atropatenos miestų, Fraspą. Tačiau miestas turėjo gerus gynybinius įtvirtinimus, tad romėnai puldami patyrė milžiniškų nuostolių (neteko apie 35 000 karių) ir turėjo atsitraukti. Vėliau Atropatena Romoje ieškodavo sąjungininko prieš Partą, nes pataroji norėjo Atropatenos žemes prisijungti. Dinastija, kurios pradininkas Atropatas, šalį valdė keletą šimtmečių; iš pradžių kaip nepriklausomą valstybę, po to – kaip aršakidų vasalė. Dar vėliau šalies valdymą perėmė aršakidai.[5]
Vėlyvuoju Partos laikotarpiu imperija ėmė silpti ir jai darėsi sunku išlaikyti vakarinę Irano dalį nuo antpuolių.[13] Iranologo Turadžo Darjaė teigimu, būtent valdant partų monarchui Vologezui V dinastija prarado savo prestižą tarp kitų šalių.[14] Atropateno gyventojai (tiek didikai, tiek valstiečiai) rėmė Sasanidų imperijos princą Ardaširą I jam kovojant prieš Vologezo V sūnų Artabaną IV.[15] Manoma, kad Atropatenos didikai susivienijo su sasanidais tikėdamiesi tvirtos valstybės, kurios valdovas gebąs palaikyti tvarką. Tuo tarpu dvasininkija galėjo jaustis atstumta aršakidų, todėl veikiausiai taipogi palaikė sasanidus dėl jų paramos zoroastrizmui.[16]
Nepaisant to, kad Atropatena kelis šimtmečius buvo valdoma karalių, tik dalis jų vardų yra žinomi, o jų valdymo metai yra dar sunkiau identifikuojami. Lentelėje žemiau nurodyti žinomi valdovai ir apytiksli valdymo metų trukmė (daugeliu atveju tik konkretūs metai, kada žinoma apie valdymą).
↑Yarshater, Ehsan (1983), The Cambridge history of Iran, Kembridžo universiteto leodykla, p. 1408, ISBN 978-0-521-20092-9, "Atropatene, žr. skyriuje Azarbaijan"
Boyce, Mary; Grenet, Frantz (1991). Beck, Roger (red.). A History of Zoroastrianism, Zoroastrianism under Macedonian and Roman Rule. Leiden: Brill. ISBN978-9004293915.
de Planhol, X. (1987). „Azerbaijan i. Geography“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 205–215. ISBN 978-0-71009-114-7.
Ghodrat-Dizaji, Mehrdad (2007). „Administrative Geography of the Early Sasanian Period: The Case of Ādurbādagān“. Iran: Journal of the British Institute of Persian Studies. 45 (1): 87–93. doi:10.1080/05786967.2007.11864720. S2CID133088896.
Schippmann, K. (1987). „Azerbaijan III. Pre-Islamic History“. In Yarshater, Ehsan (ed.). Encyclopædia Iranica, Volume III/2: Awāʾel al-maqālāt–Azerbaijan IV. London and New York: Routledge & Kegan Paul. pp. 221–224. ISBN 978-0-71009-114-7.
