Parta (senovės persų kalba: 𐎱𐎼𐎰𐎺, Parthava) arba Partija – senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytų Irane ir pietų Turkmėnijoje. Jam pavadinimą davė vietoje gyvenusi pusiau klajoklė tauta parnai arba partai. Didžiausi regiono miestai buvo Nišapūras, Hekatomfilai ir kt.
Islamo laikais Parta buvo įjungta į didesnį Chorasano regioną ir suprantama kaip šiaurės vakarinė jo dalis. Pagal svarbiausią miestą dar buvo vadinama Nišapūro regionu.
Geografija
Parta apėmė didelį kalnuotą regioną dabartinio Irano šiaurėje. Šiaurėje ją ribojo Kopetdagas, kuris skyrė nuo dykumingų sričių, gyvenamų sakų. Pietuose jį supo Dešte Keviras. Vakaruose siekėsi su derlinga Medija, o šiaurės vakaruose perėjo į Hirkaniją. Šiaurės rytuose buvo Margiana, o pietryčiuose – Arija.
Istorija
Iki Aršakidų
Partos regiono gyventojai partai (parnai) buvo skitų kilmės klajokliai, kuriuos asirai vadino Ashkuz. Apie juos žinoma nedaug, mažai išliko jų pačių literatūros, netgi diskutuojama dėl to, koks buvo jų savivardis. Svarbiausias šaltinis – kitų šalių istorija, monetos ir įrašai. Išliko keletas partams skirtų fragmentų graikų istorikų raštuose (Apolodoro iš Artemitos, Izidoro iš Charakso).
Parta buvo nereikšmingas regionas iranėnų pasaulio pakraštyje. Vienas pirmųjų jo paminėjimų (kaip Partakka) buvo VII a. pr. m. e.asirų dokumentuose. Nėra tikrai žinoma, bet spėjama, kad regionas priklausė Medų imperijai. Nuo VI a. pr. m. e. jis prijungtas prie Achemenidų imperijos. Pirmasis tikras jo paminėjimas yra Behistūno įraše, datuojamame apie 520 m. pr. m. e., kaip vienas iš Achemenidų padalinių. Herodotas mini, kad jo mokama duoklė buvo labai maža.
Aleksandras Didysis pasiekė regioną savo žygių metu 330 m. pr. m. e. Tuo metu regiono vietininkas buvo Phrataphernes, kuris čia paliktas valdyti. Vėliau,
valdant Seleukidams, Parta buvo traktuojama kaip atskira satrapija, čia buvo skiriami graikų vietininkai. 247 m. pr. m. e. Seleukidų imperiją ištikus krizei, vietos satrapas Andragoras paskelbė nepriklausomybę (kaip tą padarė Baktrijos satrapija rytuose). Apie 238 m. pr. m. e. valdžią regione užėmė vietos parnų vadas Aršakas I. Taip įsitvirtino vietinės kilmės Aršakidų dinastija.
Aršakidų valdymas ir po jo
Partų imperija 60 m. pr. m. e.Partų princo, manoma Surenos, Karės mūšio nugalėtojo, skulptūra (Nacionalinis Irano muziejus, Teheranas)
Aršakidams sukūrus imperiją, jos kultūrinis ir politinis centras buvo perkeltas į patogesnę vietą istoriniame Medijos regione. Tai lėmė Partos regiono reikšmės sumažėjimą. Žlugus imperijai, regioną nukariavo kita persiška dinastija – Sasanidai, kurie čia viešpatavo iki VII a. Sasanidų imperijoje Partos regionas dar labiau prarado reikšmę ir buvo administruojamas kaip Chorasano (Rytų ketvirčio) dalis. Nepaisant to, partų diduomenė išsaugojo savo reikšmę valstybės valdyme.
VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, pradėta regiono islamizacija. Regionas pradėtas traktuoti kaip Chorasano dalis.
