Jonija (gr.Ἰωνία arba Ἰωνίη) istorinis regionas Anatolijos pakrantėje (dabar Turkija). Jos vardas kilo nuo jonėnų genties, kuri archajiniu laikotarpiu gyveno Egėjo jūros salose ir pakrantėse. Jonėnai laikomi rytų graikais.
Geografija
Jonijos geografija
Joniją sudaro pajūrio ruožas Mažojoje Azijoje nuo Fokėjos šiaurėje netoli Hermo (dabar Gedizas) upės žiočių iki Mileto netoli Meandro žiočių. Be to Jonijai priklausė Chijo ir Samo salos.
Pajūryje su Jonija ribojosi Eolidė šiaurėje ir Doridė pietuose. Krašto gilumoje buvo Lydija rytuose ir Karija pietryčiuose.
Istorija
Bronzos amžiaus hetitų šaltiniuose yra minimas regionas, vadinamas Ahhiyawa, etimologiškai siejamas su achajais. Greičiausiai taip hetitai įvardijo graikiškas Mažosios Azijos pajūrio sritis su svarbiausiu miestu Miletu (Milawanda). Šis regionas sudarinėjo sąjungas prieš hetitus su kaimynine Arcava (Lydijoje). Pastaroji greičiausiai valdė didelę dalį vėlesnės Jonijos teritorijos, ir ji buvo žinoma kaip Mira.
Graikų mitai teigia, kad Jonijos miestus įkūrė graikai iš kitų regionų. Kolonistai buvo susiję su Atikos jonėnais, nes, teigiama, kolonistams vadovavo Nelėjas ir Androklas, paskutinio Atėnų karaliaus Kodro sūnūs. Vėlesni chronologai apskaičiavo, kad „Jonėnų migracija“ turėjo būti 140 metų po Trojos karo ir 40 metų po Herakleidų sugrįžimo į Peloponesą.
_la.svg)