Tesalija (gr.Θεσσαλία) – istorinis Graikijos regionas, egzistavęs senovėje ir viduramžiais. Jo pagrindu sukurtas administracinis Tesalijos regionas, kuris 1987 m. tapo Tesalijos periferija.
Geografija
Tesalijos žemėlapis
Tesalija – lygumų kraštas, apsuptas kalnų grandinių. Aiškūs vasaros ir žiemos sezonai su gausiais vasaros lietumis. Dirva čia labai derlinga, todėl kraštas dar vadinamas Graikijos aruodu.
Šiaurėje yra Chasijos ir Kambunianos kalnai, šiaurės vakaruose – Olimpas, vakaruose – Pindo kalnų grandinė, o pietvakariuose – pajūrio grandinės. Didžiausia yra Pinėjo upė.
Istorija
Senovės istorija
2500 m. pr. m. e. įsikūrė Neolito gyvenvietės. Atrastos Mikėnų gyvenvietės, kurių pėdsakų rastą Jolko, Dimini ir Sesklo vietovėse. Senovės Graikijos laikais Tesalijos žemumose gyveno baronų šeimos Larisos Alejudai ar Kranono Skopadai. Baronų šeimos buvo sukūrusios federaciją apėmusią visą Tesaliją. Vėliau Tesalijos kontrolė atiteko šiaurės Graikijos Amfiktinikos Lygai. Tesaliečiai garsėjo kavalerija.
Graikų ir persų karo metu Alejudai palaikė persus. IV a. pr. m. e. Tesalija tapo priklausoma nuo Makedonijos, tapo jos vasalė. 148 m. pr. m. e. romėnai įjungė Tesaliją į Makedonijos provinciją, tačiau 300 m. tapo atskira provincija su sostine Larisa. Romos, vėliau Bizantijos dalimi Tesalija išbuvo iki XIII a.
Viduramžių istorija
Po ketvirtojo kryžiaus žygio Tesalija buvo užimta Tesalonikų karalystės, o 1215 m. ją užėmė Teodoras Komninas Dukas iš Epyro despotijos, kuris pavertė Tesaliją savo valda ir pradėjo vietos dinastiją. 1335 m. Tesalija buvo prijungta prie Bizantijos. 1348 m. čia įsigalėjo Serbija, o nuo 1394 m. Tesalija atiteko Osmanų imperijai.
1881 m. Turkija didžiąją dalį Tesalijos perleido Graikijai.
_la.svg)