Ponto pagrindinė dalis koncentravosi Ješil Irmako (senovės Iriso) baseine ir apėmė didžiąją jo dalį. Tai buvo derlingų lygumų kraštas, susisiekiantis su Juodąja jūra. Svarbiausi miestai čia buvo Amasija ir Samsunas (senovės Amisas). Pontui dažniausiai taip pat priskiriama ir pailga Juodosios jūros pakrantė į šiaurę nuo Ponto kalnų, kur yra uostai Ordu, Trabzonas, Giresunas, Čaršamba. Kai kuriais atvejais į Ponto sampratą įtraukiami ir vakariau (Paflagonijoje) buvę pakrantės uostai, tokie kaip Sinopas ar Bafra.
Manoma, kad senieji Ponto gyventojai buvo hatai, kuriuos XV a. pr. m. e. pakeitė kaškai, greičiausiai giminingi Kaukazo tautoms. Jie kėlė grėsmę Hetitų imperijai Kapadokijos regione. Matyt jų palikuonys čia gyveno ir I tūkst. pr. m. e. pradžioje, kuomet regioną jūra pasiekė graikai ir pradėjo čia kolonizaciją. Jie mini čia smulkias pakrantės gentis, tokias kaip moškai, marai, makronai, mosinoikai, tibarėnai, canai, chaldai. Graikai kūrė čia savo kolonijas. Regionas buvo svarbi graikų mitų vieta, kur veikė Heraklis, Odisėjas, kimerai, argonautai ir kt.
Giliau krašte buvusi regiono dalis (ir svarbiausias regiono miestas Amasija) ėjo iš rankų į rankas tarp Mažosios Azijos karalysčių: iš pradžių jis priklausė Frygijai, vėliau Lidijai, o VI a. pr. m. e. regionas atiteko Achemenidų imperijai. Pastaroji greičiausiai kontroliavo ir pakrantės graikų miestus, kurie mokėjo duoklę Persijai. Pontas buvo valdomas kaip Kapadokijos satrapijos dalis, ir kartu su ja atsiskyrė nuo Persijos kaip Kapadokijos karalystės dalis.
Graikiškasis laikotarpis
Ponto karalystė – Romos klientė
302 m. pr. m. e. persiškos kilmės didikas Mitridatas I Statytojas rytinėje Paflagonijoje ir Ponte įkūrė Ponto karalystę. Joje kūrybiškai maišėsi graikiška ir persiška kultūros. Tai buvo viena iš labiausiai helenizuotų to meto valstybių. I a. pr. m. e. pabaigoje jos karalius Mitridatas VI pradėjo sparčią ekspansiją, užimdamas Mažosios Armėnijos, Kapadokijos, Likaonijos, Kolchidės regionus, siekdamas valdyti visą Mažąją Aziją.
Ši ekspansija sukėlė Mitridato karus su Roma. 63 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo Pontą. Atkplėšus nuo pralaimėjusios karalystės užkariautas sritis, Ponto ir Mažosios Armėnijos regionai kartu buvo paversti klientine valstybe. Ją panaikinus, Pontas inkorporuotas į Kapadokijos provinciją.
Valdant turkams krikščionys graikai vis dar sudarė didžiąją gyventojų dalį. Jie skyrėsi nuo Balkanų graikų savo kultūra, tapatybe, ir buvo vadinami Ponto graikais. Ilgainiui nemaža jų dalis perėmė islamą, o vėliau ir turkų kalbą. XX a. pradžioje graikai tesudarė apie 25 proc. krašto gyventojų. Tuo metu žlungant Osmanų imperijai, graikai bandė įkurti nepriklausomą Ponto Respubliką. Šiam planui nepavykus, Turkija galutinai perėmė kontrolę krašte. Tuo metu įvykdytas graikų genocidas – išžudyti ne mažiau nei 353,000 Ponto graikų.
