Kolchidė

კოლხეთი
Kolchidė
Ponto klientė (101-66 m. pr. m. e.)
Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.)
XIII a. pr. m. e. – III a.
Location of Kolchidės karalystė
Location of Kolchidės karalystė
Sostinė Fasis
Kalbos lazų kalba
Politinė struktūra Ponto klientė (101-66 m. pr. m. e.)
Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.)
Istorija
 - Įkūrimas XIII a. pr. m. e. m.
 - Užėmė Lazika III a. m.

Kolchidė (gruz. კოლხეთი, gr. Κολχίς) – senovės Gruzijos[1] regionas ir karalystė Kaukaze, suvaidinusi didžiulį vaidmenį gruzinų tautos etniniam ir kultūriniam vystymuisi.

Kolchidė buvo žinoma kaip Ajeto ir Medėjos namai, argonautų kelionės tikslas.

Istorija

Seniausi laikai

Kolchidėje gyveno kelios gentys, kurios buvo susijusios, tačiau ir labai skirtingos. Tos gentys taip skyrėsi savo išvaizda ir kalba, nuo kitų tautų, kad senovėje, net buvo kuriamos jų atsiradimo teorijos. Dauguma iš jų teigė, kad tų genčių protėviai buvo egiptiečiai.

Kolcha

XIII a. pr. m. e. dėl artimų genčių santykių buvo įkurta Kolchidės karalystė. 730-720 m. pr. m. e. ją užėmė Persijos imperija. Gentys, gyvenusios pietų Kolchidėje, buvo prijungtos prie vienos iš Persijos provincijų, o šiaurinė dalis kas kiekvienus 5 metus persams nusiųsdavo 100 berniukų ir mergaičių. Stipri Imperijos ekonomika padėjo sustiprinti Kolchidės ekonomiką. Vėliau karalystei pavyko atsikratyti Persijos įtakos ir buvo sukurta nepriklausoma valstybė.

Graikų kolonizacija

Gera geografinė padėtis ir palankios gamtinės sąlygos traukė graikus, kurie kolonizavo Kolchidės pakrantę. Buvo manoma, kad čia teka saulė, nes karalystė buvo toliausiai į rytus nutolusi to meto visuomenės žinoma vieta. Po Persų imperijos žlugimo dalis Kolchidės, vadinama Egrisi, buvo prijungta prie neseniai susikūrusios Iberijos karalystės 302 m. pr. m. e. Greitai Kolchidė suskilo į kelias mažas dalis. Apie 101 m. pr. m. e. ją užėmė Pontas.

Ponto valdžioje

Mitridatas IV numalšino didelį sukilimą Kolchidėje 83 m. pr. m. e. ir atidavė ją valdyti sūnui Mitradatui Krestui, kuris greitai buvo nužudytas, nes buvo įtariama, kad jis norėjo įvykdyti sąmokslą prieš tėvą. Kai Mitridatas IV buvo nugalėtas 65 m. pr. m. e., Kolchidė buvo užgrobta Pompėjaus. Palemonui I valdant dalis šalies priklausė Pontui, kita dalis Bosporo karalystei. Po Palemono mirties šali valdė jo antroji žmona Pitodoridė, kuri valdė Kolchidę ir Pontą, tačiau Bosporo karalystė buvo nugvelbta jai iš po nosies. Imperatorius Neronas privertė jos sūnų Palemoną II atsisakyti sosto, ir Kolchidė su Pontu buvo prijungti prie Galatijos (63 m.), o vėliau prie Kapadokijos (81 m.) provincijų.

Romos valdžioje

Nekreipiant dėmesio į tai, kad visos pajūrio tvirtovės buvo užimtos, romėnų valdžia buvo silpna. 69 m. Kolchidės ir Ponto žmonės sukilo prieš romėnus, tačiau sukilimas buvo numalšintas. I a. šiame regione ėmė plisti krikščionybė. Tačiau dar iki IV amžiaus buvo paplitusi pagonybė. Kolchidė buvo suskilusi į mažas karalystes. III-IV amžiuje tos karalystės buvo pavergtos Lazikos.

Valdovai

Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Arminijos emyratas
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Sakartvelo karalystė
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Apie Kolchidės valdovus mažai žinoma:

  • Ajetas galingas karalius, minimas graikų legendose. Kai kurie istorikai teigia, kad tai istorinė asmenyje, tačiau tikslių įrodymų nėra.
  • Kudži – Egrisio princas, buvęs Farnavazo I valdžioje (apie 307-302 m. pr. m. e.)
  • Aristarchai – (65-47 m. pr. m. e.) dinastija valdžiusi tuo metu, kai Kolchidę buvo užėmęs Pompėjus.
  • Akas (IV a. pr. m. e. pab.). Jo vardas rastas ant monetos, kurią jis išleido.
  • Solacas (II a. pr. m. e. pab.)
  • Mitridatas Krestas, valdęs šalį kai ji buvo prijungta prie Ponto.
  • Macharas, valdęs laikotarpiu kai Kolchidė priklausė Pontui.

Šaltiniai

  1. Georgia in Antiquity: A History of Colchis and Transcaucasian Iberia, 550 BC-AD 562, David Braund Oxford: Clarendon Press, 1994. Pp. 359