Troja
Τροία
Trojos miesto sienos
Troja
Koordinatės	39°57′27″ š. pl. 26°14′20″ r. ilg. / 39.95750°š. pl. 26.23889°r. ilg. / 39.95750; 26.23889
Vieta	Turkija, Čanakalės ilas
Regionas	Mažoji Azija (Troada)
Istorija
Pastatytas	3 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	VI a.
Laikotarpis	bronzos amžius, antika
Tauta	luviai, graikai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1868 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 849

Troja (sen. gr. Τροία arba Τροίη; taip pat Iλιον, Ílion, lot. Troia, Ilium, het. Wilusa, Truwisa , turk. Truva) – senovės miestas dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje, prie Dardanelų sąsiaurio. Miestas užėmė strateginę poziciją prie kelio į Juodąją jūrą. Istorinės Trojos kasinėjimus XIX a. 8-tame dešimtmetyje pradėjo vokiečių archeologas Heinrichas Šlymanas (Heinrich Schliemann). Viena iš jo kasinėjimo vietų (Troja VIIa) laikoma istorinės Trojos griuvėsiais.

Šalia legendinės Trojos vyko Trojos karas, aprašytas Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Homero aprašytą Trojos legendą mini ir Vergilijus poemoje „Eneida“.^[1][2][3]

Ž • A • R Graikų mitologija Pirmapradžiai dievai Anankė Chaosas Chronas Erebas Erotas Eteris Fanas Fusis Gaja Hemera Hidras Niktė Nesojos Okeanas Pontas Talasa Tartaras Tetidė Tesidė Uranas Titanai Pradiniai Febė Hiperionas Japetas Krejas Kronas Kojas Mnemosinė Rėja Okeanas Temidė Tėja Tetija Vaikai Atlantas Epimetėjas Prometėjas Menotėjas Metidė Leto Helijas Selenė Eos Astraja Asterija Olimpo dievai Afroditė Apolonas Arėjas Artemidė Atėnė Demetra Dionisas Dzeusas Hadas Hefaistas Hera Hermis Hestija Poseidonas Kiti žymesni dievai Asklepijas Eolas Glaukas Hekatė Helijas Hipnas Morfėjus Nemezidė Nerėjas Nikė Panas Tanatas Didvyriai Agamemnonas Achilas Edipas Hektoras Heraklis Jasonas Odisėjas Persėjas Tesėjas Mitinės būtybės Charibdė Chimera Cerberis Diomedo žirgai Echidna Empusa Feniksas Gigantai Gerijonas Gorgonės Harpijos Hekatonkheirai Kentaurai Kiklopai Lernos hidra Kampė Sirenos Scilė Sfinksas Pegasas Tifonas Mūzos Aoidė Erata Euterpė Kaliopė Klėjo Meletė Melpomenė Mnemosinė Polymnija Talėja Terpsichorė Uranija Nimfos Rūšys Driadės Hajadės Hamadriadės Hesperidės Lampadės Nereidės Najadės Okeanidės Oreadės Plejadės Žymiausios Amfitritė Azija Dafnė Tetidė Amaltėja Kalista Kita Argonautika Heraklio žygiai Odisėja Pusdieviai Trojos karas Kategorija

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Turkijoje Materialusis Gioremės nacionalinis parkas ir Kapadokijos olos (1985) · Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė (1985) · Stambulo istorinės vietos (1985) · Hatušas – Hetitų sostinė (1986) · Nemrut Dagas (1987) · Hierapolis-Pamukalė (1988) · Ksantas-Letonas (1988) · Safranbolu miestas (1994) · Trojos archeologinė vieta (1998) · Selimijos mečetė ir jos socialinis kompleksas (2011) · Čatal Hiujuko neolitinė vietovė (2012) · Bursa ir Džumalykyzykas: Osmanų imperijos lopšys (2014) · Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis (2014) · Dijarbakyro tvirtovė ir Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Efesas (2015) · Ani archeologinė vietovė (2016) · Afrodizijas (2017) · Giobekli Tepė (2018) · Arslantepė (2021) · Gordijas (2023) · Viduramžių Anatolijos medinės mečetės (2023) Nematerialusis Pasakotojų medahų menai (2003) · Mevlevių sema ceremonija (2005) · Karagiozas ir Hadživatas (2009) · Ašikų tradicija (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradiciniai sohbeto susirinkimai (2010) · Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras (2010) · Sema, alevių-bektašių ritualas (2010) · Ritualinė keškeko tradicija (2011) · Mesir Madžunu šventė (2012) · Turkiškos kavos kultūra ir tradicija (2013) · Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas (2014) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Čini gamybos tradicinė amatininkystė (2016) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017) · Susikalbėjimas švilpesiu (2017) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu) · Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu) · Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme (2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija) · Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021) · Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas (2022) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu (2023) · Tradicinio dūdmaišio (gaidos/tulumo) gamyba ir atlikimas juo (2024, kartu su Šiaurės Makedonija)