PROFILPELAJAR.COM

Mūzos graikų mitologijoje – devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukterys ir trys pradinės, aprašomos Pausanijo. Kiekvienai jų priskiriama tam tikra meno rūšis:

Dzeuso ir Mnemosinės dukros, kanoninės mūzos:

Kaliopė, epinės poezijos mūza („epinė poezija“);
Klio, istorijos mūza („istorija“);
Erata, elegijos mūza („elegija“);
Euterpė, muzikos mūza („muzika“);
Melpomenė, tragedijos mūza („tragedija“);
Polymnija, lyrinės poezijos mūza („lyrinė poezija“);
Terpsichorė, šokio ir chorinių himnų mūza („šokis“);
Talija, komedijos ir idilijos mūza („komedija“);
Uranija, astronomijos, astrologijos ir geometrijos mūza („astronomija“).

Pagal Pauzaniją trys pradinės mūzos yra:

Aoidė, dainos mūza („daina“, „balsas“);
Meletė, praktikos mūza („praktika“, „proga“);
Mnemė, atminties mūza („atmintis“).

Todėl iš viso yra dvylika mūzų.

Pausanijo mūzos

Anot Pausanijo, mūzų kultą į Helikono miestą atnešė siaubingi milžinai Aloadai – Otas ir Efialtas.

Piero mūzos

Žymiai vėliau po pirmųjų mūzų atsirado devynių mūzų kultas, kurį atnešė Pieras, atvykęs iš Makedonijos. Jos gyvena Helikone apdainuodamos dievus. Mūzos – dainių ir poetų globėjos.

Kultas

Kada Pitagoras atvyko į Krotoną, jo pirmasis pasiūlymas krotoniečiams buvo pastatyti mūzų šventyklą miesto centre, taip išaukštinant pilietinę harmoniją ir mokymąsi.
Vietiniai mūzų kultai dažnai buvo siejami su šaltiniais ir fontanais. Jie buvo kartais vadinami aganipidais, dėl jų sąsajų su fontanu vadinamu Aganipe. Kiti fontanai buvo Hipokrene ir Pirene, irgi labai svarbūs mūzų kultui.
Mūzos, kaip Korikidės ar Korikinės nimfos, dažnai buvo siejamos su Parnaso kalne esančia Korikidžių (Corycian) ola.
Mūzos buvo ypač gerbiamos Bojotijoje, netoli Helikono, ir Delfuose, ir Parnase, kur Apolonas tapo žinomas kaip Mousagetes („Mūzų vadovas“).
Mūzų kultas dažnai buvo siejamas su poetų propaguojamais didvyrių kultais. Bojotijoje Hesiodas ir Tamiris (Thamyris) (kuriuos jos apakino) visapusiškai dalyvavo festivaliuose, kuriuose poetiniai deklamavimai buvo lydimi aukojimų mūzoms.
Aleksandrijos bibliotekos mokslininkai savame rate sukūrė mousaion („muziejus“, mūzų šventykla) netoli nuo Aleksandro Didžiojo kapavietės.
Daug apsišvietusių istorijos veikėjų stengėsi atstatyti „mūzų kultą“ 18 amžiuje. Tuo metu populiari masonų ložė, egzistavusi ikirevoliuciniame Paryžiuje, vadinosi Neuf Soeurs („devynios seserys“, t. y. devynios mūzos), kurioje dalyvaudavo Volteras ir Benjaminas Franklinas. Vienas iš šio judėjimo pasiekimų buvo žodžio „muziejus“ („museum“) naudojimas ir išpopuliarinimas, susiejant jį su viešu mokslo demonstravimu.