Eos kiekvieną rytą pakyla iš savo guolio vidury Okeano, taip pažadindama savo brolį Heliją – saulę, ji atrakindavo rojaus vartus, kad Helijas galėtų važiuoti savo karieta.
Eos vaizduojama ant Atikos vazų kaip antgamtiško grožio moteris, su tiara arba diadema, bei baltais plunksnų sparnais. Krikščioniaiangelą vaizdavo remdamiesi Eos atvaizdu, nes persų angelai dar nebuvo žinomi, o hebrajai neturėjo angelo atvaizdo.