Afrodizijas
Ἀφροδισιάς, Aphrodisias
Afroditės šventyklos griuvėsiai
Afrodizijas
Koordinatės	37°42′30″ š. pl. 28°43′25″ r. ilg. / 37.70833°š. pl. 28.72361°r. ilg. / 37.70833; 28.72361
Vieta	Turkija, Aidino ilas
Regionas	Mažoji Azija, Karija
Istorija
Sugriautas	VII a. (galutinai – XIII a.)
Laikotarpis	antika, viduramžiai
Tauta	graikai, romėnai, turkai
Dievas	Afroditė
Informacija
Kasinėjimų datos	1904–1905, 1962– m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1519

Afrodizijas (gr. Ἀφροδισιάς = Afrodisias) – helenistinis Senovės Graikijos miestas, kuris buvo įsikūręs Karijoje, dabartinėje Turkijos teritorijoje. 2017 m. įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Miesto pavadinimas kilęs nuo meilės deivės Afroditės, kuriai čia romėnai pastatė šventyklą III a. pr. m. e. Buvo antikinės religijos židinys iki V a. Miestui tapus Bizantijos imperijos dalimi įsigalėjo krikščionybė. Garsėjo skulptūromis ir filosofijos mokyklomis. VII a. sugriautas žemės drebėjimo. Taip pat išlikęs II a. statytas odeonas, stadionas, talpinantis 30 tūkst. žmonių. Jame kadaise vyko gladiatorių kautynės ir vežimų lenktynės. Tai vienas iš geriausiai išlikusių Antikos epochos stadionų. Senovinį miesto gyvenimą atskleidžia III–V a. palikti uolų raižiniai.^[1]

• 
  Afroditės šventyklos griuvėsiai
• 
  Afroditės skulptūra
• 
  Odeonas
• 
  Stadionas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Turkijoje Materialusis Gioremės nacionalinis parkas ir Kapadokijos olos (1985) · Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė (1985) · Stambulo istorinės vietos (1985) · Hatušas – Hetitų sostinė (1986) · Nemrut Dagas (1987) · Hierapolis-Pamukalė (1988) · Ksantas-Letonas (1988) · Safranbolu miestas (1994) · Trojos archeologinė vieta (1998) · Selimijos mečetė ir jos socialinis kompleksas (2011) · Čatal Hiujuko neolitinė vietovė (2012) · Bursa ir Džumalykyzykas: Osmanų imperijos lopšys (2014) · Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis (2014) · Dijarbakyro tvirtovė ir Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Efesas (2015) · Ani archeologinė vietovė (2016) · Afrodizijas (2017) · Giobekli Tepė (2018) · Arslantepė (2021) · Gordijas (2023) · Viduramžių Anatolijos medinės mečetės (2023) Nematerialusis Pasakotojų medahų menai (2003) · Mevlevių sema ceremonija (2005) · Karagiozas ir Hadživatas (2009) · Ašikų tradicija (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradiciniai sohbeto susirinkimai (2010) · Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras (2010) · Sema, alevių-bektašių ritualas (2010) · Ritualinė keškeko tradicija (2011) · Mesir Madžunu šventė (2012) · Turkiškos kavos kultūra ir tradicija (2013) · Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas (2014) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Čini gamybos tradicinė amatininkystė (2016) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017) · Susikalbėjimas švilpesiu (2017) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu) · Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu) · Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme (2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija) · Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021) · Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas (2022) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu (2023) · Tradicinio dūdmaišio (gaidos/tulumo) gamyba ir atlikimas juo (2024, kartu su Šiaurės Makedonija)