Spartakas (gr.ΣπάρτακοςSpártakos; lot.Spartacus, 109 m. pr. m. e. – 71 m. pr. m. e.) – vergas-gladiatorius, vadovavęs Spartako sukilimui, didžiausiam vergų sukilimui Senovės Romos istorijoje. Paties Spartako biografija beveik nežinoma, istoriniuose šaltiniuose aprašytas tik jo vadovaujamas sukilimas. Šio sukilimo dėka Spartakas tapo kovos su priespauda simboliu.
Spartako kilmė
Daugelio šaltinių teigimu Spartakas buvo trakų kilmės. Kai kurie šaltiniai taip pat teigia, kad jis buvo sąjungininkų karys Romos armijoje ir vergu tapo po maišto ar dezertyravimo. Spartako gimimo data ir vieta nėra žinomos, taip pat nieko nežinoma apie jo vaikystę ir gyvenimą iki tampant gladiatoriumi. Kautis arenoje jis buvo apmokytas Lentulo Batiatogladiatorių mokyklojeKapujoje.
Spartako vadovaujama armija, kuri, kai kurių šaltinių teigimu siekė 120 000 žmonių, judėjo į šiaurę, matyt, Spartakas planavo palikti Apeninų pusiasalį, tačiau po to apsisuko ir pajudėjo atgal į pietus. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti Spartako pasekėjų noras tęsti plėšikavimą.
Spartakas pasiekė Mesinos sąsiaurį, tikėdamasis su Kilikijos piratų pagalba pasiekti Siciliją, tačiau piratai nepasirodė, o Spartakas buvo apsuptas Marko Licinijaus Kraso vadovaujamos kariuomenės. Sukilėliams pavyko išsiveržti iš apsupties, tačiau jie patyrė didelių nuostolių. Lukanijoje Kraso armija vėl pasivijo Spartaką ir sutriuškino sukilėlius mūšyje, pats Spartakas Antikinių istorikų teigimų žuvo, nors jo kūnas nebuvo surastas ir tvirtai likimas nežinomas. 6 000 Kraso į nelaisvę paimtų sukilimo dalyvių buvo nukryžiuoti palei Apijaus kelią nuo Kapujos iki Romos.