Ilyrijos (Ilyriko) pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio per Illyricum, gr. ὑπαρχία [τῶν πραιτωρίων] τοῦ Ἰλλυρικοῦ = Yparchia ton praitorion tou Illyrikou) – vėlyvosios Romos imperijos administracinis vienetas, viena iš keturių pretorinių prefektūrų. Jis apėmė Ilyrijos ir Graikijos istorinius regionus: dabartinės Graikijos, Albanijos, Makedonijos, Serbijos, Kosovo, Juodkalnijos teritorijas. Pradiniu laikotarpiu prefektūrai taip pat priklausė ir Panonija (dab. Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos ir dalies gretimų šalių teritorijos).
Raida
Prefektūra buvo įkurta vėliausiai iš visų pretorinių prefektūrų, 347 m. Jos teritorijos (3 diecezijos) buvo atskirtos nuo Italijos pretorinė prefektūros. Tačiau iki pat 395 m. Ilyrijos prefektūros likimas buvo permainingas: ji buvo tai atkuriama, tai naikinama, ją visą ar jos dalis prijungiant prie Italijos. Kaip atskiras administracinis vienetas ji egzistavo 347–461 m. ir 375–379 m. Galiausiai, padalinus Romos imperiją į dvi dalis, Ilyrijos prefektūra priskirta Rytų Romos imperijai, bet ji prarado Panonijos dieceziją. Tuo metu jos sostinė galutinai nusistovėjo Tesalonikuose.
VII a. dėl slavų invazijų Bizantija neteko beveik visų prefektūros teritorijų. Paskutiniaijos likučiai buvo aplink sostinę Tesalonikus. Tačiau prefekto (gr. ὕπαρχος = yparchos) titulas išlaikytas iki pat IX a. pradžios. Vykdant Bizantijos administracinę reformą, iki 840 m. prefektūros likučiai paversti Tesalonikų tema.
Sandara
Iš pradžių prefektūrai priklausė šios diecezijos:
Po 395 m. Panonijos diecezija atiteko Italijos pretorinei prefektūrai.