Varšuva lenk. Warszawa
Varšuvos pilies aikštė
Varšuva 52°13′48″ š. pl. 21°00′39″ r. ilg. / 52.23000°š. pl. 21.01083°r. ilg. / 52.23000; 21.01083 (Varšuva)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Mazovijos vaivadija
Valsčius	Varšuvos valsčius
Įkūrimo data	XIII a.
Gyventojų (2016[1])	1 744 351
Plotas	517,24 km²
Tankumas (2016[1])	3 372 žm./km²
Pašto kodas	00-001 iki 04-999
Tinklalapis	www.um.warszawa.pl
Vikiteka	Varšuva

Váršuva ^[2] (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,86 mln. gyventojų (2023), su priemiesčiais 3,27 mln. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslo, kultūros, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė. Didelis geležinkelio mazgas, miestą aptarnauja 3 pagrindinės stotys: Varšuvos centrinė geležinkelio stotis, Varšuvos rytinė geležinkelio stotis, Varšuvos vakarinė geležinkelio stotis.

Mieste yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI a. 1-ojoje pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvo Varšuvos gubernijos ir Varšuvos apskrities centras.^[3]

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

Miestui būdingas įvairių architektūrinių stilių mišinys, daugiausia dėl turtingos Lenkijos ir pačios sostinės praeities. Per II pasaulinį karą senamiestis buvo beveik visiškai sunaikintas ir atkurtas tik pokario metais. Pavyzdžiui, Karališkoji pilis (istorinė Varšuvos širdis) buvo atstatyta tik aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, o kai kurie restauravimo darbai tebevyksta. Pilies, Lazenkų rūmų architektūra atspindi savitą Stanislovo Augusto stilių. Istorinis Varšuvos centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip pavyzdinis kruopštaus sunaikinto istorinio paveldo atkūrimo pavyzdys.

LLR laikai paliko stalininio ampyro stiliaus pastatus. Po Lenkijos režimo žlugimo buvo atkurti keli reikšmingi istoriniai paminklai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto panoramą praturtino modernūs dangoraižiai ir verslo centrai.

Mieste didelė religinių pastatų architektūros įvairovė: yra daug katalikų, keli protestantų bei kitų konfesijų maldos namai, tarp jų Šv. Trejybės bažnyčia, kuri yra koptų stačiatikių bažnyčios centras Lenkijoje.

Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr. Varšuvos lietuviai.

Demografinė raida tarp 1700 m. ir 2023 m.
1700 m.	1792 m.	1800 m.	1830 m.	1850 m.	1882 m.
30 000	120 000	63 400	139 700	163 600	383 000
1900 m.	1925 m.	1939 m.	1945 m.	1950 m.sur.	1960 m.sur.
686 000	1 003 000	1 300 000	422 000	803 800	1 136 000
1970 m.sur.	1980 m.	1990 m.	2000 m.	2002 m.sur.	2007 m.
1 315 600	1 596 100	1 655 700	1 672 400	1 688 200	1 705 000
2023 m.	-	-	-	-	-
1 863 056	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Varšuvos panorama

Varšuvoje veikia 11 valstybinių universitetų. Iš viso Varšuvoje studijuoja apie 250 tūkst. studentų.

• Varšuvos universitetas;
• Varšuvos technikos universitetas;
• Varšuvos gamtos mokslų universitetas;
• Kardinolo Stefano Višinskio universitetas;
• Lenkijos mokslų akademija;
• Varšuvos medicinos universitetas;
• Specialios pedagogikos universitetas Varšuvoje;
• Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitetas;
• Varšuvos ekonomikos mokykla;
• Nacionalinis gynybos universitetas Varšuvoje;
• Karo technologinis universitetas Varšuvoje;

Privatus universitetas:

• Socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas;

• KP Legia Warszawa
• KS Polonia Warszawa
• WKS Gwardia Warszawa

• Nacionalinis stadionas, kurio talpa 58 580 žiūrovų.
• Lenkijos armijos stadionas, kurio talpa 30 805 žiūrovų.

• Varšuvos metropolitenas

Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusi partnerystės ryšius:^[4]

Miestai, su kuriais Varšuva partnerystę nutraukė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje:

• 
  Lenkijos Seimas
• 
  Rūmai "ant vandens"
• 
  Išganytojo bažnyčia
• 
  Kultūros ir mokslo rūmai
• 
  Karališkoji pilis
• 
  Lenkijos armijos stadionas
• 
  Naujojo Pasaulio gatvė
• 
  Daugiabutis namas
• 
  Bednarska gatvė
• 
  Varšuvos nacionalinis muziejus
• 
  Stačiatikių katedra

• Varšuvos dangoraižių diagrama (anglų k.)

Ž • A • R Europos šalių sostinės Amsterdamas · Andora · Ankara · Atėnai · Baku · Belgradas · Berlynas · Bernas · Bratislava · Briuselis · Budapeštas · Bukareštas · Dublinas · Helsinkis · Jerevanas · Kijevas · Kišiniovas · Kopenhaga · Lisabona · Liubliana · Liuksemburgas · Londonas · Madridas · Maskva · Minskas · Monakas · Nikosija · Oslas · Paryžius · Podgorica · Praha · Priština · Reikjavikas · Ryga · Roma · San Marinas · Sarajevas · Skopjė · Sofija · Stokholmas · Talinas · Tbilisis · Tirana · Vaducas · Valeta · Varšuva · Vatikanas · Viena · Vilnius · Zagrebas

Ž • A • R Mazovijos vaivadijos suskirstymas 37 apskritys Bialobžegų apskritis · Cechanuvo apskritis · Garvolino apskritis · Gostynino apskritis · Grodzisko apskritis · Grujeco apskritis · Kozenicių apskritis · Legionovo apskritis · Lipsko apskritis · Losicių apskritis · Makuvo apskritis · Minsko apskritis · Mlavos apskritis · Novy Dvuro apskritis · Ostrolenkos apskritis · Ostruvos apskritis · Otvocko apskritis · Piasečno apskritis · Plocko apskritis · Plonsko apskritis · Pruškuvo apskritis · Pšasnyšo apskritis · Pšysuchos apskritis · Pultusko apskritis · Radomo apskritis · Sedlcių apskritis · Serpco apskritis · Sochačevo apskritis · Sokoluvo apskritis · Šydloveco apskritis · Vakarų Varšuvos apskritis · Vengruvo apskritis · Vyškuvo apskritis · Volomino apskritis · Zvolenio apskritis · Žyrarduvo apskritis · Žuromino apskritis 5 miestai-apskritys Ostrolenka · Plockas · Radomas · Sedlcės · Varšuva

Ž • A • R II Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas (1919–1939) m. Vaivadijos Balstogės vaivadija (nuo 1919) • Kelcų vaivadija (nuo 1919) • Krokuvos vaivadija (nuo 1920) • Liublino vaivadija (nuo 1919) • Lvovo vaivadija (nuo 1920) • Lodzės vaivadija (nuo 1919) • Naugarduko vaivadija (nuo 1921) • Polesės vaivadija (nuo 1921) • Pamario vaivadija (nuo 1919) • Poznanės vaivadija (nuo 1919) • Stanislavuvo vaivadija (nuo 1920) • Silezijos vaivadija (nuo 1920) • Tarnopolio vaivadija (nuo 1920) • Varšuva (nuo 1919) • Varšuvos vaivadija (nuo 1919) • Vilniaus vaivadija (nuo 1926) • Volynės vaivadija (nuo 1921)  Atskiri regionai Naugarduko apskritis (1920–1921) • Polesės apskritis (1920–1921) • Volynės apskritis (1920–1921) • Tešino Silezija (1920–1922) • Vilniaus žemė (1922–1926)

Ž • A • R Lenkijos Liaudies Respublikos administracinis suskirstymas (1944-1975) m. Vaivadijos Balstogės vaivadija • Bydgoščiaus vaivadija (nuo 1950) • Gdansko vaivadija • Katovicų vaivadija (nuo 1950) • Kelcų vaivadija • Košalino vaivadija (nuo 1950) • Krokuvos vaivadija • Liublino vaivadija • Lodzės vaivadija • Olštyno vaivadija (nuo 1946) • Pamario vaivadija (nuo 1950) • Poznanės vaivadija • Silezijos vaivadija (iki 1950) • Ščecino vaivadija (nuo 1946) • Varšuvos vaivadija • Vroclavo vaivadija (nuo 1946) • Zeliona Guros vaivadija (nuo 1950) • Žešuvo vaivadija  Miestai vaivadijos Krokuva (nuo 1957) • Lodzė (nuo 1944) • Poznanė (nuo 1957) • Varšuva • Vroclavas (nuo 1957)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Lenkijoje Materialusis Krokuvos senamiestis (1978) · Veličkos druskos kasyklos (1978) · Belovežo giros nacionalinis parkas (1979, kartu su Baltarusija) · Aušvicas/Birkenau – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla (1979) · Varšuvos senamiestis (1980) · Zamostės senamiestis (1992) · Torūnės viduramžių miestas (1997) · Malborko teutonų ordino pilis (1997) · Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas (1999) · Taikos bažnyčios Javore ir Svidnicoje (2001) · Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios (2003) · Muskau/Mužakovo parkas (2004, kartu su Vokietija) · Vroclavo Šimtmetinė salė (2006) · Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės (2013, kartu su Ukraina) · Tarnovske Gurų švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema (2017) · Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos (2019) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Nematerialusis Krokuvos prakartėlės (2018) · Drevinė bitininkystė (2020, kartu su Baltarusija) · Gėlių kilimų tradicija devintinių procesijose (2021) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2021, kartu su 22 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)