Mieste yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano MateikosBatoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo PivnickioMūšis prie Cesoro, Juzefo BrandtoChocimo mūšis, Stanislovo ChlebkovskioSobieskis prie Vienos.
Miesto dalys
Mokotuvas (gyv. 220 000)
Pietų Praga (gyv. 180 000)
Ursynuvas (gyv. 160 000)
Vola (gyv. 140 000)
Belanai (gyv. 132 000)
Targuvekas (gyv. 130 000)
Srudmescė (gyv. 130 000)
Bemovas (gyv. 125 000)
Bialolenka (gyv. 115 000)
Ochota (gyv. 87 000)
Vaveris (gyv. 75 000)
Šiaurės Praga (gyv. 75 000)
Ursus (gyv. 60 000)
Zolibožas (gyv. 55 000)
Vlochai (gyv. 45 000)
Vilanuvas (gyv. 32 000)
Vesola (gyv. 25 000)
Rembertuvas (gyv. 24 000)
Istorija
Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.
Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI a. 1-ojoje pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).
Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.
Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.
Architektūra
Miestui būdingas įvairių architektūrinių stilių mišinys, daugiausia dėl turtingos Lenkijos ir pačios sostinės praeities. Per II pasaulinį karą senamiestis buvo beveik visiškai sunaikintas ir atkurtas tik pokario metais. Pavyzdžiui, Karališkoji pilis (istorinė Varšuvos širdis) buvo atstatyta tik aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, o kai kurie restauravimo darbai tebevyksta. Pilies, Lazenkų rūmų architektūra atspindi savitą Stanislovo Augusto stilių. Istorinis Varšuvos centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip pavyzdinis kruopštaus sunaikinto istorinio paveldo atkūrimo pavyzdys.
LLR laikai paliko stalininio ampyro stiliaus pastatus. Po Lenkijos režimo žlugimo buvo atkurti keli reikšmingi istoriniai paminklai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto panoramą praturtino modernūs dangoraižiai ir verslo centrai.
Mieste didelė religinių pastatų architektūros įvairovė: yra daug katalikų, keli protestantų bei kitų konfesijų maldos namai, tarp jų Šv. Trejybės bažnyčia, kuri yra koptų stačiatikių bažnyčios centras Lenkijoje.