PROFILPELAJAR.COM

Tbilisis თბილისი

Tbilisio centras

Tbilisis 41°43′0″ š. pl. 44°47′0″ r. ilg. / 41.71667°š. pl. 44.78333°r. ilg. / 41.71667; 44.78333 (Tbilisis)

Laiko juosta: (UTC+4)

Valstybė	Gruzija

Įkūrimo data	479 m.
Meras	Kakha Kaladze

Gyventojų (2019^[1])	1 171 100
Plotas	372 km²
Tankumas (2019^[1])	3 148 žm./km²
Altitudė	770 m

Vikiteka	Tbilisis

Tbilisis (gruz. თბილისი) – Gruzijos sostinė, šalia Kuros (Mtkvari) upės. 1,213 mln. gyventojų (2005 m.). Miesto plotas – 372 km². Iki 1936 m. miesto pavadinimas buvo Tiflisas.

Tbilisyje įsikūrę Gruzijos parlamentas ir vyriausybė, Gruzijos Mokslų Akademija, Tbilisio valstybinis universitetas, Gruzijos medicinos universitetas, Gruzijos žemės ūkio universitetas, Gruzijos technikos universitetas, Tbilisio valstybinis pedagoginis universitetas, Tbilisio kalbų ir kultūros universitetas, Tbilisio valstybinis operos teatras, Tbilisio valstybinė konservatorija, Šotos Rustavelio valstybinis akademinis teatras, Mardžznišvilio valstybinis akademinis teatras, daug valstybinių muziejų, Nacionalinė viešoji Gruzijos parlamento biblioteka, Gruzijos nacionalinis bankas ir kitos svarbios institucijos.

Tarp Tbilisio įžymybių galima išskirti Narikala tvirtovę (IV a.), Ančiskati bažnyčią (VI a.), Sioni katedrą (VIII a.), Metechi bažnyčią (XIII a.).

Istorija

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis (Vakhtang I Gorgasali) (452–502). Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė. VI-VII a. Tbilisis buvo Gruzinų Kartlijos karalystės sostinė, o nuo VII a. jį užvaldė musulmonai arabai, kurie čia įkūrė Tbilisio emyratą. XI a. Emyratas atiteko seldžiukams, ir tapo paskutiniu musulmonų avanpostu Gruzijoje.

1122 m. po sunkių kovų Gruzijos karaliaus Dovydo Statytojo pajėgos įžengė į Tbilisį. Po šio mūšio Dovydas perkėlė savo rezidenciją iš Kutaisio į Tbilisį, padarydamas jį sostine. Nuo XV a. Gruzijai galutinai suskilus, šis miestas tapo Kartlijos karalystės sostine.

1801 m. Kartlija kartu su Tbilisiu perėjo Rusijai. 1918–1921 m., Gruzijos nepriklausomybės laikotarpiu, Tbilisis vėl tapo sostine. 1921 m. Gruzijos demokratinę respubliką okupavo Tarybų Rusija, ir Tbilisis tapo Užkaukazės socialistinė federacinė tarybų respublika sostine, vėliau – Gruzijos tarybų socialistinės respublikos sostine. 1991 m. balandžio 9 d. Tbilisis tapo nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine.

2015 m. birželio 14 d. po didelių liūčių Tbilisyje kilo pragaištingas potvynis, suniokojęs Verės upės slėnyje įsikūrusį Tbilisio zoologijos sodą.^[2]

Žmonės ir kultūra

Tbilisio tautos

Tbilisis yra daugiatautis miestas: jame gyvena daugiau nei 100 tautybių žmonių. Apie 80 % gyventojų sudaro gruzinai, taip pat yra gana gausios rusų, armėnų bei azerbaidžaniečių bendruomenės. Mažesnėmis grupėmis gyvena abchazai, osetinai, ukrainiečiai, graikai, žydai, estai, vokiečiai, kurdai.

Religija

Daugiau nei 85 % Tbilisio gyventojų išpažįsta įvairias krikščionybės formas, tarp kurių gausiausia yra Gruzijos stačiatikių bažnyčia. Rusijos stačiatikių bažnyčia bei Armėnų apaštališkoji bažnyčia taip pat turi gausias tikinčiųjų gretas. Liuteronai, baptistai ir keletas kitų grupių sudaro mažumą tarp krikščionių. Apie 8 % gyventojų išpažįsta islamą (daugiausia sunitų pakraipos). Judaizmą praktikuoja 2 %. Tbilisis per visą savo istoriją garsėjo religine tolerancija. Tai ypač aiškiai matoma senamiestyje, kuriame bažnyčią, mečetę ir sinagogą galima išvysti mažiau nei 500 m. atstumu viena nuo kitos.

Sportas

Futbolas

Miestai partneriai

Tbilisis turi daug miestų partnerių:^[3]

Sarbriukenas, Vokietija (1975)^[3] Nantas, Prancūzija (1979)^[3] Liubliana, Slovėnija (1977)^[3]^[4] Insbrukas, Austrija (1982)^[3] Atlanta, JAV (1987)^[3] Palermas, Italija (1987)^[3] Bristolis, Didžioji Britanija (1988)^[3]^[5] Bilbao, Ispanija (1989)^[3] Jerevanas, Armėnija (1996)^[3]^[6]^[7] Kijevas, Ukraina (1999)^[3]	Astana, Kazakija (2005)^[3] Vilnius, Lietuva (2009)^[3] Kišiniovas, Moldavija (2011)^[8] Kairas, Egiptas (2012) Doha, Kataras (2012)^[9] Arakas, Iranas (2013)^[10]^[11] Teheranas, Iranas (2015)^[12] Minskas, Baltarusija (2015) (partneriai nuo 1994 m.) Stambulas, Turkija (2016) (partneriai nuo 2006 m.)^[13] Sofija, Bulgarija (2016)