Arbatos plantacijos XX a. pr.Lietuvos žurnalistai kelionėje po Tarybų Sąjungą 1934 m. (Batumio botanikos sode, Adžarijoje).
Adžarija (gruz. აჭარა Achara) – pietvakarių Gruzijos (Tao Klardžetijos) istorinis regionas, dabar – autonominis regionas Gruzijos sudėtyje. Adžarija yra vakarinėje Gruzijos dalyje. Pietuose Adžarija ribojasi su Turkija, o vakaruose su Juodąja jūra, šiaurėje – su Gurijos regionu, rytuose – su Samcchės Džavachetijos regionu. Regiono sostinė – Batumis. Užima 2 900 km², turi 333 953 gyventojų (2014).
Geografija
60 % teritorijos padengti miškais (bukai, ąžuolai, eglės, kėniai). Teritorija kalvota arba kalnuota, aukščiausi kalnai viršija 3 km aukštį. Šiaurėje esantys kalnai skiria Adžariją nuo istorinio Gurijos regiono. Pietuose yra istorinis Klardžetijos regionas, o rytuose, už Arsiani kalnų – istorinis Meschetijos regionas. Aukščiausia vieta – Chevos kalnas (2812 m).
Klimatas subtropinis, drėgnas. Sausio temperatūra nuo -2 °C kalnuose iki 5 °C prie jūros, liepą nuo 16 iki 22 °C. Metinis kritulių kiekis 1000–2800 mm.
Seniausiais laikais Adžarija buvo neatsiejamai susijusi su istoriniu Vakarų Gruzijos regionu. Šią teritoriją I tūkst. pr. m. e. valdė Kolchidė, vėliau – Lazikos karalystė. Šiai suskilus, dabartinės Adžarijos teritorija tapo Gurijos kunigaikštystės dalimi. VIII a. Vakarų Gruziją suvienijus Abchazijos karalystei, Adžarijos teritorija atiteko jai.
X a. pabaigoje bagrationams suvienijus Gruziją, Adžarija priklausė Gruzijos karalystei.
Nuo XIII a. Adžarijos istorija tampa neatsiejamai susijusi su Tao-Klardžetijos regiono istorija. Vienos Tao-Klardžetijos kunigaikštystės Samcchės kunigaikščiams pavyksta sukurti atskirus santykius su mongolais, dėl ko jie atsiskiria nuo Gruzijos ir ima kurti atskirą valstybinį vienetą, kuriam priklauso ir Adžarija. Tai – Samcchės atabegatas. Kaip nepriklausomas darinys jis egzistuoja XV–XVI a., kuomet yra inkorporuojamas Osmanų imperijos. Adžarijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę iki 1614 m. Įjungus regioną į Turkijos sudėtį, prasidėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija, kas stipriai paveikė gyventojų tapatybę ir mentalitetą. Iki šių dienų musulmonai sudaro 30 proc. regiono gyventojų.
1878 m. Rusijos imperija atplėšė istorinį Tao-Klardžetijos regioną (kartu su Adžarija) iš Turkijos ir prijungė jį prie savo gruziniškų sričių. 1918 m., susikūrus Gruzijos Demokratinei Respublikai, jos laikinai okupuotos Turkijos, bet vėliau perduotos Gruzijai.
Tačiau 1922 m. Gruzijai įstojus į TSRS, įsigaliojo Brest-Litovsko sutartis, ir dalis Tao-Klardžetijos regiono atiduota Turkijai, tačiau Adžarija liko Gruzijos TSR sudėtyje. Ši situacija išlikusi iki dabar. Adžarijoje buvo suformuota Adžarijos ATSR.
Iš karto po nepriklausomybės paskelbimo, 1991 m. Adžarija paskelbė atsiskyrimą nuo Gruzijos, vadovaujama Aslano Abašidzės. Nors nepriklausomybė nebuvo pripažinta, šalis funkcionavo nepriklausomai iki 2004 m. Po Rožių revoliucijos, Gruzijos armija įvesta į Adžariją, Aslanas Abašidzė pabėgo ir Adžarija prijungta prie Gruzijos kaip autonominis regionas.
Administravimas
Administracinis Adžarijos regionas suskirstytas į 6 administracinius vienetus:
