Lichtenšteino Kunigaikštystė vok. Fürstentum Liechtenstein
Vėliava Herbas
Himnas: „Virš jaunojo Reino“
Lichtenšteinas žemėlapyje
Valstybinė kalba	vokiečių
Sostinė	Vaducas
Didžiausias miestas	Šanas
Valstybės vadovai  • Princas  • Regentas  • Vyriausybės vadovas	Hansas Adamas II Alois von Liechtenstein Daniel Risch
Plotas  • Iš viso  • % vandens	160[1] km2 (190) 2,7 %
Gyventojų  • 2020  • Tankis	38 896[2][3] (189) 237 žm./km2 (57)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 6,872 mlrd. $ (147) 180 000 $ (1)
Valiuta	Šveicarijos frankas (CHF)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Paskelbta	1806 m.
Interneto kodas	.li
Šalies tel. kodas	+423

Lichtenšteinas (vok. Liechtenstein), oficialiai Lichtenšteino Kunigaikštystė (vok. Fürstentum Liechtenstein) – nedidelė Alpių valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija. Suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 167 291 tarptautinių dolerių vienam darbuotojui (2015 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje.^[4] Be to, šalis neturi skolų.^[5] Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys.

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino istorija.

Archeologiniai radiniai rodo, kad šiuometinėje Lichtenšteino teritorijoje, žmonės gyveno jau 5 tūkstantmetyje pr. m. e. Taip pat yra randama radinių iš bronzos. Reino slėnis buvo dažnai užtvindomas, todėl žmonės gyveno tik aukštesnėse teritorijose.

Nuo VIII amžiaus pr. m. e. į kraštą atsikėlė retai. Yra ir keltų kultūros žymių.

Šiandieninė kunigaikštystės teritorija 15 m. pr. m. e. buvo užimta Romos imperijos, kaip Retijos provincijos dalis. Tuo metu vietinių gyventojų kalba susimaišė su romėnų kalba, lotynų. Taip atsirado romanšių kalba. IV a. Churrätien provincijoje prasidėjo šalies vertimas į krikščionybę. Yra išlikusių vėlyvosios Romos imperijos žymių – tai rodo išlikusios romėnų stovyklos, kuri buvo pastatyta dabartiniame Šane gynybai nuo alemanų, liekanos.

Po Romos imperijos žlugimo į šalį plūdo alemanai. VIII a. Retija buvo užimta Frankų imperijos. Nuo X a. Retiją valdė Brėgenco grafai. Kai jie išmirė Retija buvo suskaidyta. Viršutinė (Oberland) ir apatinė (Unterland) buvo sujungtos 1434 m. Šių dviejų dalių susijungimas sudaro dabartinį Lichtenšteiną.

Lichtenšteino kunigaikštystė įsikūrė Šventojoje Romos imperijoje 1719 m. sausio 23 d. 1806 m. liepos 12 d. Lichtenšteinas tapo nepriklausoma valstybe.

1868 m. dėl išlaidų buvo panaikinta kariuomenė.

Po Austrijos imperijos žlugimo 1919 m. Pasienio sutartis su ja buvo nutraukta. 1923 m. Lichtenšteinas sudarė Pasienio sutartį su Šveicarija. Kitais dešimtmečiais buvo sudaryta dar daugiau sutarčių su Šveicarija ir jos kantonais. Tarp šių šalių vyrauja labai artima dvišalė partnerystė.

Balsavimo teisė moterims buvo suteikta tik 1984 m. 1990 m. maža valstybė tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Kunigaikštis Hansas Adamas II 2004 m. rugpjūčio 15 d. įvardijo savo sūnų Alois von Liechtenstein pavaduotoju ir patikėjo jam savo titulą. Visgi titulas bus oficialiai perduotas tik po Hanso Adamo II mirties.

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino politinė sistema.

Dabartinė Lichtenšteino konstitucija priimta 1921 m. spalio mėn. Ji nustatė, kad Lichtenšteinas yra konstitucinė monarchija, valdoma Lichtenšteino kunigaikščio. Įtvirtinta parlamentinė sistema, tačiau kunigaikštis lieka valstybės vadovu. Kaip valstybės vadovas, Lichtenšteino kunigaikštis atstovauja Lichtenšteinui tarptautiniuose santykiuose (tačiau už daugelį Lichtenšteino diplomatinių ryšių atsakomybę prisiėmusi Šveicarija). Kunigaikštis gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus, skelbti referendumus, siūlyti teisės aktų projektus, paleisti parlamentą, nors parlamento paleidimas gali būti ir referendumu sprendžiamas klausimas.

Vykdomoji valdžia pavesta kolegialiai dirbančiai vyriausybei, susidedančiai iš ministro pirmininko ir keturių ministrų. Ministrą pirmininką ir ministrus skiria kunigaikštis parlamento teikimu. Konstitucija nustato, kad bent po du vyriausybės narius būtų iš kiekvieno iš dviejų regionų. Vyriausybės nariai yra kolektyviai ir individualiai atskaitingi parlamentui. Parlamentas gali prašyti kunigaikščio atstatydinti kurį nors ministrą arba visą vyriausybę.

Įstatymų leidžiamoji valdžia pavesta Landtagui (parlamentui), sudarytam iš 25 narių, išrinktų daugiausiai ketverių metų terminui pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Penkiolika narių yra išrinkti iš „Oberland“ (aukštutinio šalies regiono), dešimt narių – iš „Unterland“ (žemutinio regiono). Partijos turi gauti bent 8 procentus rinkimuose, kad užsitikrintų vietą parlamente. Parlamentas siūlo ir tvirtina vyriausybės sudėtį, kuri yra formaliai skiriama kunigaikščio. Parlamentas taip pat gali balsuoti dėl nepasitikėjimo kuriuo nors ministru arba visa vyriausybe. Iš savo tarpo parlamentas renka „Landesausschuss“ (Nacionalinį komitetą), kuris užsiima funkcijomis, nepatenkančiomis į parlamento akiratį. Parlamentas gali skelbti referendumus, turi įstatymų iniciatyvos teisę.

Teisminei valdžiai atstovauja Vaduco regioninis teismas, Kunigaikščio aukštesnysis apeliacinis Vaduco teismas, Kunigaikščio aukščiausiasis teismas, Administracinis teismas ir Valstybės teismas, kuris atlieka teisės aktų konstitucingumo priežiūrą. Penki šio teismo nariai renkami parlamento.

1992 m. plebiscitu pritarta konstitucijos reformai. 1993 m. sudarytas komitetas šalies konstitucijai rengti. 2003 m. įsigaliojo 1921 metų Konstitucijos pataisos.

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino apskritys.

Lichtenšteinas suskirstytas į 11 apskričių (Gemeinden – vns. Gemeinde), kurių daugumą tesudaro vienas miestas:

• Balcersas (Balzers)
• Ešenas (Eschen)
• Gamprinas (Gamprin)
• Maurenas (Mauren)
• Plankenas (Planken)
• Rugelis (Ruggell)
• Šanas (Schaan)
• Šelenbergas (Schellenberg)
• Tryzenas (Triesen)
• Tryzenbergas (Triesenberg)
• Vaducas (Vaduz)

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino geografija.

Lichtenšteinas yra Alpėse įsikūrusi valstybė. Visa vakarinė jo siena yra suformuota Reino upės. Lichtenšteino ilgis matuojant nuo Šiaurės į Pietus tesudaro vos 24 km. Aukščiausias šalies taškas – Graušpicė – 2 599 m aukščio viršukalnė – yra rytinėje Lichtenšteino dalyje, Alpių kalnyne, taip pat aukštos viršukalnės – Natkopfas (2 570 m) ir Falknis (2 561 m). Žemiausias taškas yra 430 m. Rugelije.

Lichtenšteinas yra sausumos valstybė, neturinti tiesioginio priėjimo prie jūros. Jį supa trys žymiai didesnės šalys – Šveicarija, Vokietija ir Austrija.

Saugomos teritorijos 1997 m. sudarė 38 %, 2004 m. – 40 % šalies ploto (daugiausia Europoje).

Pagal naujus apskaičiavimus, 2006 m. Lichtenšteino plotas patikslintas ir dabar sudaro 146 kvadratinius kilometrus. Taigi, nustatyta, jog šalies sienos yra ilgesnės 1,9 km negu manyta anksčiau. Paklaida patikslinta naudojantis naujais matavimo metodais, o padaryta dėl kalnų regiono aukščių nevienodumo.

Kitos valstybės, mažesnės už Lichtenšteiną yra Vatikanas, Monakas, San Marinas, Nauru ir Tuvalu. Taigi, Lichtenšteinas yra 6 pagal mažumą valstybė pasaulyje.

Klimatas tipiškas Alpių regiono valstybėms – ganėtinai švelnus. Klimatas yra stipriai veikiamas Feno vėjų, kuris pavasarį ir rudenį prailgina vegetacijos laiką. Vidutinis metinių kritulių kiekis sudaro apytiksliai nuo 900 iki 1200 milimetrų. Pačiose Alpėse kritulių kiekis būna dažniausiai ganėtinai didesnis ir sudaro iki 1900 milimetrų. Žiema temperatūra retai nukrenta žemiau 15 °C šilumos, o vasara temperatūra svyruoja nuo 20 °C iki 28 °C šilumos.

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino ekonomika.

Nors būdamas mažo ploto ir turėdamas ribotus gamtinius išteklius, Lichtenšteinas šiuo metu yra viena iš keleto valstybių pasaulyje, kur registruotų kompanijų yra daugiau, negu piliečių. Tai išsivysčiusi, labai industrializuota, laisvųjų įmonių ekonomika, išvystytas finansinių paslaugų sektorius, aukšti gyvenimo standartai. Palyginti neaukšti mokesčiai – maksimaliai 18 % – ir Inkorporacijos taisyklės lėmė, kad Lichtenšteine apie 73 700 holdingo (vadinamųjų „pašto dėžučių“) kompanijų turi centrinius biurus. Tai duoda valstybei apie 30 % įplaukų. Valstybė gauna pajamų ir leisdama registruoti įvairius finansinius fondus, kurie saugo savo privatumą.

Pastaruoju metu Lichtenšteinas ryžtingai siekia persekioti tarptautinį pinigų plovimą ir turi tikslą formuoti šalies kaip legalių finansinių operacijų centro įvaizdį. Žinomiausia Lichtenšteino kompanija yra Hilti, gaminanti elektrinius įrankius ir tvirtinimo elementus. Iš Lichtenšteino kilę Curta kalkuliatoriai.

Lichtenšteinas sudaręs muitinių sąjungą su Šveicarija ir naudojasi Šveicarijos franku kaip nacionaline valiuta. Šalis importuoja apie 90 % energijos.

Valstybės biudžeto išlaidos 2008 m. sudarė 820 mln. JAV dolerių, o biudžeto pajamos buvo 943 mln. JAV dolerių. Pagal BVP 2,6 %, tai sudaro valstybės biudžeto perteklių.^[6] Lichtenšteino kunigaikštystė neturi skolų.

Nuo 1960 m. Lichtenšteinas sparčiai virto iš agrarinės valstybės į labai stipriai industrializuotą valstybę. Apie pusę visų darbuotojų dirba šiame sektoriuje. Be to, kad pramonės sektorius yra vienas svarbiausių darbdavių visoje šalyje, jis taip pat įneša 40% į Bendrąjį vidaus produktą.

Pagrindinės pramonės šakos − inžinerija ir maisto gamyba. Šane įsikūrusi kompanija Hilti įgijo geros įrankių gamintojos vardą. Maisto pramonėje veikia paprastai eksportuojančios bendrovės Ospelt-Gruppe ir Ospelt Hilcona. Neutrik ir OC Oerlikon, jos įsikūrusios Balcerse, gamina elektros technikos ir elektronikos gaminius.

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino demografija.

Lichtenšteinas yra ketvirta pagal mažumą valstybė Europoje (po Vatikano, Monako ir San Marino). Etniniai gyventojai – alemaniškai kalbantys vokiečiai (65,8 %), tačiau maždaug trečdalis dabartinių gyventojų yra gimę užsienyje, dažniausiai vokiškai kalbančiose šalyse (20,1 %): Vokietijoje (3,4 %), Austrijoje (5,9 %), Šveicarijoje (10,8 %), taip pat yra italų (3,3 %), turkų (3,6 %), kilusiųjų iš buvusios Jugoslavijos (3,3 %) ir iš kitų šalių (4,8 %). Užsienyje gimę žmonės sudaro du trečdalius šalies darbuotojų.

Oficiali šalies kalba − vokiečių. Dauguma kalba alemaniškai – vokiečių kalbos dialektu, gana nutolusiu nuo bendrinės vokiečių kalbos. Žiniasklaidoje naudojama tik bendrinė vokiečių kalba. Lichtenšteinas − vienintelė vokiškai kalbanti šalis, kurioje vokiečių yra vienintelė valstybinė kalba. Kitose vokiškai kalbančiose šalyse šalia vokiečių kaip regioninės ar valstybinės kalbos pripažįstamos taip pat ir romanų, kitos germanų, slavų ar vengrų kalbos.

2000 m. surašymo duomenimis, 78,4 % buvo katalikai, 7,9 % evangelikai reformatai, 1,1 % stačiatikiai, 0,4 % kiti krikščionys, 4,8 % musulmonai, 0,1 judėjai, 0,3 % kitų religijų ir 7 % netikinčiųjų.^[7]

Pagrindinis straipsnis – Lichtenšteino kultūra.

Šalia vienas kito įsikūrusiu kaimų tradicijos ir intensyvus kaimyninių šalių poveikis, daugiausiai – vokiškai kalbančių Europos regionų, tokių kaip Austrija, Bavarija, Šveicarija, Tirolis, kuo Lichtenšteinas pasižymi, sukūrė įvairiapusišką ir savotišką Lichtenšteino kultūrą. Koncertai, teatrai, muziejai, galerijos ir studijos traukia meno ir kultūros mylėtojus iš visų regionų.

Lichtenšteine yra daug garsių istorinių vietų, kurios buvo svarbios šalies istorijai. Žinomiausios istorinės vietos yra Vaduco pilis, Gutenbergo pilis, Raudonasis namas, Šelenbergo griuvėsiai.

Svarbi kultūros dalis yra muzika ir teatras. Yra daug muzikų organizacijų, tokių kaip Lichtenšteino Muzikos draugija, kasmetinės Gitaros dienos, tarptautinė Jozefo Gabrieliaus Reinbergerio draugija. Du pagrindiniai teatrai Theater am Kirchplatz (Šane) ir Schlösslekeller (Vaduce), bei daugelis kitų.

Lichtenšteino nacionalinė šventė – rugpjūčio 15 d., švenčiausiosios Mergelės Marijos paėmimo į dangų diena (Žolinė).

Lichtenšteino Kunigaikštystės istorikų draugija rūpinasi šalies kultūros ir istorijos išsaugojimu. Yra keletas meno muziejų, iš kurių didžiausias – Kunigaikščio kolekcija, taip pat Nacionalinis meno muziejus, Pašto ženklų muziejus ir keletas kitų. Lichtenšteino Nacionalinis meno muziejus yra naujosios Lichtenšteino architektūros pavyzdys. Sukurtas šveicarų architektų Morger, Degelo ir Kerez, buvo atidarytas 2000 m. Kaip modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus priglaudė valstybinę meno kolekciją ir yra žymus besikeičiančiomis parodomis. Taip pat labai svarbus yra Lichtenšteino Valstybinis muziejus (vok. Liechtensteinische Landesmuseum), kuris 2003 m. po renovacijos naujai atvėrė duris. Kiti muziejai yra Slidinėjimo muziejus (vok. Skimuseum) bei daugelis kitų vietinių muziejų.

Pagrindiniai straipsniai – Lichtenšteino tarptautiniai santykiai ir Lichtenšteino ir Lietuvos santykiai.

Lietuva ir Lichtenšteinas diplomatinius santykius užmezgę yra nuo 2001 m.

• Lichtenšteino karinės pajėgos – Lichtenšteinas neturi savos kariuomenės.
• Lichtenšteino miestai
• Lichtenšteino ryšiai
• Lichtenšteino transportas
• Lichtenšteino šventės

• David Beattie: Liechtenstein. Geschichte und Gegenwart. Triesen 2005, ISBN 3-905501-68-6 (leicht lesbare, besonders fürstentreue Geschichte Liechtensteins).
• Das Fürstentum Liechtenstein. Hrsg. vom Organisationskomitee 200 Jahre Souveränität 1806/2006, Vaduz 2006, ISBN 978-3-9521735-8-9 (Sammelband mit Artikeln zu Politik, Wirtschaft, Gesellschaft und Kultur).

Vikiteka: Lichtenšteinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Lichtenšteinas

Vyriausybė:

• Oficiali Lichtenšteino svetainė (vokiečių, anglų, prancūzų k.)
• Lichtenšteino valdybos svetainė (vokiečių k.)
• Oficiali Lichtenšteino Landtago svetainė Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių, anglų k.)
• Oficiali Lichtenšteino kunigaikščio pilies svetainė Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių, anglų k.)

Bendros nuorodos:

• Delfi.lt Nykštukinis Lichtenšteinas truputį padidėjo

Žemėlapiai:

• Lichtenšteino fizinis žemėlapis
• Lichtenšteino administracinis žemėlapis
• Lichtenšteino kelių žemėlapis
• Lichtenšteinas googlemaps žemėlapyje

Ž • A • R Monarchijos Absoliutinės Brunėjus · Saudo Arabija · Esvatinis · Vatikanas Konstitucinės Antigva ir Barbuda · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis · Sent Lusija · Sent Vinsentas ir Grenadinai · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu Renkamos Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas· Vatikanas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.