Seulas (kor. 서울 = Seoul) arba oficialiai Seulo ypatingasis miestas (kor. 서울 특별시 = Seoul Teukbyeolsi) – Pietų Korėjos didžiausias miestas ir šalies sostinė nuo 1948 m. Nuo 1394 m. iki šalies padalinimo 1948 m. bei trumpą laiką Korėjos karo metu buvo visos Korėjos sostinė. Tai sparčiai augantis miestas, turintis apie 10,5 mln. gyventojų.[2] Metropolinėje teritorijoje kartu su Inčono uostu ir aplinkiniais miestais gyvena 24,11 mln. gyventojų (2016 m.) 2745 km² plote.
Seulas yra išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, į pietus nuo demilitarizuotos zonos, prie Han upės. Miestas yra politinis, kultūrinis, socialinis ir ekonominis Pietų Korėjos ir Rytų Azijos centras, jame gyvena apie ketvirtadalį šalies gyventojų. Miestas taip pat yra tarptautinis verslo, finansų, tarptautinių korporacijų ir pasaulinių organizacijų centras.
Seulas laikomas vienu iš didžiausių pasaulio miestų. Metropolinė Seulo teritorija apima Inčono uostą, „miegamąjį“ miestą Songnamą ir kitus priemiesčius. Puiki transporto infrastruktūra: geležinkeliai, automagistralės, oro uostai, metropolitenas. Išvystyta geležies ir plieno, spaudos, tekstilės pramonė, gaminami automobiliai, elektronika, chemikalai, plati paslaugų sfera.
Mieste yra daug istorinių karališkų rūmų (Gyeongbok, Changdeok, Deoksu ir kt.), muziejų, krikščionių bažnyčių, budistinių šventyklų, teatrų, bibliotekų, zoologijos ir botanikos sodų, universitetų (didžiausias – Seulo valstybinis universitetas).
Istorija
Seulo istorija pradedama skaičiuoti maždaug nuo 18 m. pr. m. e, ir siejama su Pekčės (Baekje) valstybės įkūrimu. Šios valstybės sostinė vadinta Virjesong (慰禮城 / 위례성 Wiryeseong), ir buvo dabartinio Seulo teritorijoje. Iš tų laikų mieste yra išlikusios atskiros miesto sienų dalys. Tada Seulas buvo tvirtovė ir prekybos centras.
Samguk laikotarpiu Pekčė, priklausanti Mahan federacijai (vienai iš trijų to meto Pietinės Korėjos federacijų Samhan) užkariavo kitas federacijos valstybėles ir suvienijo visą pietvakarių Korėją. Tai padarė Virjesongą didelės valstybės sostine.
392 m, kaimyninės valstybės Kogurio ekspansijos metu, Virjesong buvo užimtas (Pekčė buvo priversta perkelti sostinę į pietus).
551 m, plečiantis Silla valstybei, ši užėmė miestą, ir jis buvo pervadintas Hanjang (kor. 漢陽 / 한양 Hanyang), o vėliau, X a. Korėją suvienijus Korio valstybei, Seului pradėta teikti ypatinga reikšmė – manyta, kad ta valstybė, kuri turi Seulą, valdo ir visą Korėją. XI a Seulas pavadintas Pietine sostine (Namgyeong).
1394 m. prasidėjus Čioson dinastijai, Seulas, tada pavadintas Hansong (kor. 漢城 / 한성 – Hanseong) tapo visos Korėjos sostine. Hansongas buvo apjuostas tvirtomis sienomis su vartais, centre išdygo Korėjos imperatoriaus rūmai Giongbokgung.
Kuomet 1910 m. Korėją užėmę Japonija, miestas buvo pervardintas „Sostinės miestu“ (京城 / 경성 – Gyeongseong), jame rezidavo Japonijos generalgubernatorius.
Seulo vaizdas 19 a pab.
Antrojo pasaulinio karo metu Seulą užėmė JAV karinės pajėgos. 1948 m. miestas tapo Pietų Korėjos sostine, 1950 m. birželio 28 d., praėjus vos trims dienomis nuo Korėjos karo pradžios, miestą užėmė Šiaurės Korėja, paskui jis buvo užimtas tai vienų, tai kitų kariaujančių pusių, kol 1951 m. kovą Seulą perėmė valdyti Jungtinės Tautos. Smarkiai sugriautas karo metu, po to Seulas buvo atstatytas labai moderniais principais.
Panoraminė Seulo nuotrauka
Geografija
Seulas įsikūręs Pietų Korėjos šiaurės vakaruose, prie Han upės. Ši teritorija jau nuo seno vaidino labai svarbų vaidmenį Korėjos istorijoje. Miestą supa aštuoni kalnai, jame daug kalvų.
Klimatas
Seului būdingas drėgnas žemyninis klimatas, nepaisant to, kad pati P. Korėja iš 3 pusių apsupta vandens. Vasaros karštokos ir drėgnos, žiemos šaltokos ir sausesnės.
Seulas padalintas į 25 gu (구; 區) (rajonas)[4]. Gu stipriai skiriasi plotu (nuo 10 iki 47 km²) ir gyventojų skaičiumi (nuo mažiau nei 140 000 iki 630 000). Songpa gyvena daugiausiai žmonių, tuo tarpu Sočo yra didžiausio ploto. Kiekvienas gu padalintas į dong (동; 洞) arba mikrorajonus. Iš viso Seule yra 522 administraciniai mikrorajonai haengjeongdong (행정동; 行政洞).[4]Dong toliau dalinami į 13 787 tong (통; 統), kurie savo ruožtu dalinami į 102 796 ban.
Seulas pasižymi dideliu gyventojų tankumu (apie 16 000/km²) ir tautiniu jų homogeniškumu – iš daugiau nei 9 mln. jo gyventojų tik apie 2,5 % yra kinų, japonų ar kitų mažumų atstovai.[reikalingas šaltinis] Pagrindinės išpažįstamos religijos yra budizmas ir krikščionybė.
Ekonomika
Nors Seulas užima tik apie 0,6 % Pietų Korėjos teritorijos, jame sukuriama apie 21 % viso šalies BVP ir surenkama apie 43 % visų valstybės mokesčių.[6]
Šiame mieste yra įsikūrę pagrindinės Pietų Korėjos kompanijos (kaip kad Samsung, LG, Hyundai, Kia) ir užsienio kompanijų atstovybės.
Mieste taip pat yra daug svarbių istorinių rūmų (Changdeokgung, Changgyeonggung, Deoksugung, Gyeongbokgung, Gyeonghuigung), religinės paskirties pastatų.
Seulas turi gerai išvystytą ir vis dar tebeplečiamą transporto sistemą. Mieste yra 18 metro linijų, kuriomis kasdien pasinaudoja apie 10 mln. žmonių, vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusų tinklas, keturios didelės ir daug mažesnių traukinių stočių, du oro uostai (Inčon ir Gimpo). Seulo gatvėmis taip pat važinėja beveik 3 mln. įvairių rūšių automobilių.[7]
