Il de Fransas

Il de Fransas
Île-de-France
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Paryžius
Departamentai 8
Oficialios kalbos Prancūzų
Įkūrimo data 1982
Regiono tarybos prezidentas Valérie Pécresse (LR-SL)
Gyventojų (2020) 12 278 210
Plotas 12 012 km² (13)
Tankumas (2020) 1 022 žm./km²
ISO 3166-2 FR-IDF
Tinklalapis www.iledefrance.fr
Vikiteka Il de FransasVikiteka

Il de Fransas (pranc. Île-de-France – „Prancūzijos sala“) – administracinis regionas šiaurės Prancūzijoje aplink Paryžių, kuris yra regiono ir visos šalies sostinė. Plotas – 12,0 tūkst. km²; 12,21 mln. gyventojų (2019).

Tai tankiausiai apgyvendintas Prancūzijos regionas. Jį sudaro 8 departamentai: Paryžius, Esonas, Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni, Sena ir Marna, Marnos slėnis, Uazos slėnis, Ivlinas.

Etimologija

Nors modernus pavadinimas Île-de-France reiškia „Prancūzijos sala“, jo kilmė nėra aiški. „Sala“ gali reikšti žemę tarp Uazos, Marnos ir Senos upių arba Île de la Cité („Miesto sala“), kurioje buvo Prancūzijos karališkieji rūmai ir katedra.

Istorija

Istorinė Il de Franso provincija prieš Prancūzijos revoliuciją

Merovingų laikais (476–750) regionas vadintas Frankija (Francia). X–XI a. Frankija apėmė regioną tarp Senos, Marnos, Beuvrono, Uazos, Nonetos upių. Il de Fransas buvo branduolys teritorijos, iš kurios Hiugas I Kapetas ir jo įpėdiniai išplėtė savo valdžią ir sukūrė Prancūzijos valstybę. Pavadinimas pirmąkart minimas 1429 m.

XV a. antroje pusėje Il de Fransas buvo karinė provincija, apėmusi teritoriją tarp Pikardijos, Normandijos, Orleanės, Nivernės ir Šampanės. Nuo XVI a. Il de Fransą administravo gubernatorius (karaliaus vietininkas). XVIII a. suskirstyta į Paryžiaus ir Soisonso intendantūras.

1790 m. per Prancūzijos revoliuciją Il de Franso provincija panaikinta, įkurti departamentai. Dabartinio administracinio regiono ribos nustatytos 1959 m. (tada vadintas Paryžiaus regionu).

Pagal 1976 m. įstatymą Paryžiaus regiono vietoje įkurtas Il de Franso regionas.

1850–1950 m. Il de Franso gyventojų padaugėjo keturis kartus.

Gyventojai

Apie 25 % Il de Franso gyventojų yra gimę ne Prancūzijoje. Daugiausia Alžyre, Portugalijoje, Maroke, Tunise, taip pat Prancūzijos užjūrio teritorijose (Gvadelupoje, Martinikoje).

Paryžiaus regiono gyventojai pagal gimimo šalį/teritoriją:[1][2] Populiacija
(2015 m.)
Prancūzija Žemyninė Prancūzija 9 165 570
Alžyro vėliava Alžyras 310 019
Portugalijos vėliava Portugalija 243 490
Maroko vėliava Marokas 241 403
Tuniso vėliava Tunisas 117 161
Gvadelupos vėliava Gvadelupa 80 062
Martinikos vėliava Martinika 77 300
Turkijos vėliava Turkija 69 835
Kinijos vėliava Kinija 67 540
Malio vėliava Malis 60 438
Italijos vėliava Italija 56 692
Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas 55 022
Senegalo vėliava Senegalas 52 758
Rumunijos vėliava Rumunija 49 124
Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinė Respublika 47 091
Ispanijos vėliava Ispanija 47 058
Šri Lankos vėliava Šri Lanka 42 016
Kamerūno vėliava Kamerūnas 41 749
Lenkijos vėliava Lenkija 38 550
Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 36 354
Haičio vėliava Haitis 35 855
Vietnamo vėliava Vietnamas 35 139
Kambodžos vėliava Kambodža 31 258
Reunjono vėliava Reunjonas 28 869
Indijos vėliava Indija 26 507
Serbijos vėliava Serbija 26 119
Vokietijos vėliava Vokietija 21 620
Libano vėliava Libanas 20 375
Mauricijaus vėliava Mauricijus 19 506
Madagaskaro vėliava Madagaskaras 19 281
Pakistano vėliava Pakistanas 18 801
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 18 209
Rusijos vėliava Rusija 18 022
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 17 548
Jungtinių Tautų Organizacija Kitos šalys/teritorijos 846 914

Geografija

Il de Fransas yra šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Šiaurėje ribojasi su Aukštutine Prancūzija, Grand Estu rytuose, Burgundija-Franš Kontė pietryčiuose, Centru-Luaros Slėniu pietvakariuose ir Normandija vakaruose.

Reljefas

Paviršius žemas, kalvotas (aukštis 100–200 m; Il de Fransas užima Paryžiaus baseino vidurinę dalį), suskaidytas Senos ir jos baseino upių (Marnos, Orgės, Bievro, Urko, Uazos, Loingo) slėnių.

Klimatas

Vidutinių platumų jūrinis klimatas; sausio vidutinė temperatūra 2 °C, liepos 18 °C, per metus iškrinta 600–700 mm kritulių. Diduma Il de Franso dirvožemių – išplautžemiai. Yra lapuočių, daugiausia ąžuolų ir bukų miškų.

Ekonomika

La Défense žvelgiant iš Eifelio bokšto

Il de Fransas – ekonomiškai stipriausias Prancūzijos regionas. Jame sukuriama 30,5 % Prancūzijos BVP (2016). Apie 87 % dirbančių gyventojų – paslaugų sferos (bankininkystės, finansų, administracijos, telekomunikacijų, prekybos, transporto) darbuotojai.

Pramonė

Pramonės svarbiausios šakos: automobilių, lėktuvų gamyba, elektronikos, informatikos, chemijos (farmacijos) pramonė. Vadinamuosiuose technopoliuose (Orsay, Massy, Saclay) atliekami branduolinės technikos ir kiti tyrimai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – augalininkystė.

Ūkis

Žemės ūkio naudmenos užima 50 % Il de Franso teritorijos. Dideliuose ūkiuose (vidutiniškai 60 ha) auginami kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, rapsai, mažuose (vidutiniškai 5 ha) – daržovės, gėlės, vaismedžiai.

Transportas

Regione labai daug kelių. Geležinkelių ir automobilių greitkeliai jungia Il de Fransą su daugeliu Prancūzijos administracinių regionų ir su gretimomis šalimis. Veikia Ženvilio (prie Senos) ir Boneuilaus (prie Marnos) upių uostai.

Turizmas

Il de Fransas yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje, 2017 m. regiono viešbučiuose apsilankė 23,6 mln. žmonių, o visų tipų apgyvendinimo įstaigose apsilankė 50 mln. žmonių. Daugiausia turistų atvyko iš JAV, Anglijos, Vokietijos ir Kinijos.[3] [4][5] 2017 m. Il de Fransas buvo lankomiausia kelionių vieta pasaulyje po Bankoko ir Londono.[6] Didžiausias turistų traukos objektas regione 2017 m. buvo Paryžiaus Disneilendas, kuriame apsilankė 14,8 mln. lankytojų, po to seka Dievo Motinos katedra (apie 12 mln.) ir Švč. Jėzaus Širdies bazilika Monmartre (apie 11,1 mln. lankytojų).[7]

Žymūs istoriniai paminklai regione už Paryžiaus ribų yra Versalio rūmai (7 700 000 lankytojų), Fontenblo rūmai (500 000 lankytojų), Vaux-le-Vicomte pilis (300 000 lankytojų), Malmezon rūmai ir Sen Deni vienuolyno bazilika, kurioje prieš Prancūzijos revoliuciją buvo laidojami Prancūzijos karaliai.[8]

Didžiausi miestai

Galerija

Nuorodos

Išnašos

  1. ↑ „Individus localisés à la région en 2015 – Recensement de la population – Fichiers détail“
  2. ↑ „IMG1B – Population immigrée par sexe, âge et pays de naissance en 2015 – Région d'Île-de-France (11)“
  3. ↑ „Tourism statistics, Paris Region tourism office“.
  4. ↑ Key Figures: Paris Convention and Visitors Bureau Key
  5. ↑ Vers une fréquentation touristique record à Paris en 2017 on Les Échos
  6. ↑ Mastercard Global Destinations Index 2017
  7. ↑ Key Figures 2017: Paris Convention and Visitors Bureau
  8. ↑ Annual Report of the Regional Committee on Tourism of the Ile-de-France Region, cited in La Croix, 22 February 2018.


Ž • A • R
Prancūzijos regionai ir užjūrio valdos
Regionai EuropojePrancūzija
Užjūrio regionai
Užjūrio bendrijos
Užjūrio teritorija