Pirmojo periodo elementas – cheminis elementas pirmoje periodinės elementų lentelės eilutėje (periode). Periodinė lentelė turi eilutes tam, kad būtų iliustruotos pasikartojančios savybės didėjant cheminių elementų protonų skaičiui: nauja eilutė prasideda, kai cheminės savybės pradeda kartotis, taigi elementai su panašiomis cheminėmis savybėmis atsiduria viename stulpelyje. Pirmajame periode yra daug mažiau elementų nei kituose – tik du. Tai vandenilis ir helis. Šis reiškinys aiškinamas šiuolaikinėmis atominės struktūros teorijomis. Kvantinės mechanikos atomo struktūros aprašyme šis periodas atitinka 1s bloko orbitalės užpildymą. Pirmojo periodo elementai nepaklūsta aštuonių elektronų taisyklei, jiems reikia tik dviejų elektronų, kad valentinis sluoksnis būtų užpildytas. Šie elementai gali daugiausiai turėti 2 elektronus, abu 1s orbitalėje. Dėl šios priežasties pirmasis periodas gali turėti tik du elementus.
Kadangi pirmasis periodas turi tik du elementus, nepastebima žymių periodinių tendencijų.
Pirmojo periodo elementų vieta periodinėje lentelėje
Nors tiek vandenilis, tiek helis yra s bloke, nė vienas jų neturi panašių savybių į kitus s bloko elementus. Jų savybės yra tokios skirtingos, kad kartais kyla abejonių dėl šių elementų vietos periodinėje lentelėje.
Vandenilis kartais rašomas virš ličio, virš anglies, virš fluoro, tiek virš ličio, tiek virš fluoro (taigi įrašomas dukart) arba kairėje virš visų elementų (neįtrauktas į lentelę), todėl nepriskiriamas jokiai grupei periodinėje lentelėje.
Helis periodinėje elementų lentelėje dažniausiai rašomas virš neono (kuris yra p bloke) kaip inertinės dujos, tačiau retkarčiais galima sutikti užrašytą virš berilio dėl jų panašaus elektronų išsidėstymo.
Vandenilis yra labiausiai paplitęs elementas, sudarantis apie 75 % visatos elementų masės. Pagrindinėje sekoje pagrindinė žvaigždžių sudedamoji dalis yra vandenilis plazmos būsenoje. Žemėje atominis vandenilis yra gana retas, todėl pramonėje gaunamas iš angliavandenilių, pavyzdžiui, metano. Vandenilį galima gauti ir iš vandens elektrolizės būdu, tačiau šis būdas yra daug brangesnis nei vandenilio gavyba iš natūralių dujų.
Labiausiai paplitęs vandenilio izotopasprotis turi vieną protoną ir jokių neutronų. Joniniuose junginiuose jis gali įgauti teigiamą krūvį ir tapti katijonu, sudarytu iš vieno protono, arba neigiamą krūvį ir tapti anijonu, dar žinomu kaip hidridas. Vandenilis gali sudaryti junginius su dauguma elementų, yra vandens sudėtyje ir daugumoje organinių junginių. Jis yra labai svarbus rūgščių-bazių chemijoje, kurioje daugumoje reakcijų vyksta protonų mainai tarp tirpių molekulių. Kadangi vandenilis yra vienintelis neutralus atomas, kuriam Šredingerio lygtis gali būti išspręsta analitiškai, vandenilio energetikos ir spektro tyrinėjimas vaidino didelę dalį kvantinės mechanikos vystymesi.
Vandenilio ir įvairių metalų sąveika yra labai svarbi metalurgijoje (nes vandenilis daugumą metalų gali paversti trapiais) ir vandenilio kaip kuro saugaus laikymo vystymesi. Vandenilis yra tirpus daugelyje junginių, sudarytų iš retųjų žemių metalų bei pereinamųjų metalų, ir gali būti išskaidytas tiek į kristalinius, tiek į amorfinius metalus.
Helį 1868 m. atrado prancūzų astronomas Pjeras Žansenas, užfiksavęs medžiagą kaip nepažįstamą geltoną spektro liniją iš Saulės užtemimo šviesos. 1903 m. buvo rasta milžiniška helio sankaupa natūralių dujų telkinyje Jungtinėse Valstijose, kuri kol kas yra didžiausia šių dujų tiekėjas. Medžiaga naudojama kriogenikoje, giliavandeniuose kvėpavimo įrenginiuose, superpralaidžių magnetų vėsinimui, helio datavimui ir kaip apsauginės dujos pramonės reikmėms, pavyzdžiui naudojantis lankiniu suvirintuvu. Įkvėpus mažą kiekį dujų laikinai pasikeičia žmogaus balso tembras. Skysto helio-4's dviejų skystų fazių, helio I ir helio II, savybės yra svarbios mokslininkams, tyrinėjantiems kvantinę mechaniką ir supertakumo fenomeną, ir tiems, kurie tyrinėja padarinius, kai materiją paveikia temperatūra, artima absoliučiajam nuliui, pavyzdžiui superlaidumas.
Helis yra antras lengviausias elementas bei antras pagal kiekį matomoje visatoje. Daugiausia helio buvo sukurta Didžiojo sprogimo metu, tačiau naujas helis sukuriamas vandenilinių žvaigždžiųbranduolių sąląjos metu. Žemėje helis santykinai retas ir susikuria skylant kai kuriems radioaktyviems elementams, nes išmetamos alfa dalelės susideda iš helio branduolio. Šis helis uždaromas kartu su gamtinėmis dujomis, kurių koncentracija būna iki septynių procentų, iš kur pramonėje jis vėl išgaunamas žemos temperatūros separacijos procesu, vadinamu frakcine distiliacija.
_-_no_label.svg)
