Cirkonis
Cirkonis (lot. Zirconium) – cheminis periodinės elementų lentelės IVB grupės elementas, metalas, žymimas Zr, eilės numeris 40. Plastiškas, lengvai kalamas. Kambario temperatūroje cirkonį dengia plona tvirta oksido plėvelė, todėl atsparus korozijai bei rūgščių poveikiui. Aukštoje temperatūroje sugeria vandenilį sudarydamas cirkonio hidridus. Gamtoje randamas tik junginiuose, mineralai reti. Chloridiniu ar šarminiu būdu gaunamas iš rūdų. Kristalinės atmainos – alfa heksagoninis ir kubinis beta, iš pirmojo į antrąjį virsta 863 °C temperatūroje. Cirkonio halogenidai naudojami gaminant šviesolaidžius, lazerius, specialų stiklą, cheminius jutiklius. Cirkonio nitridas (Zr3N4) naudojamas gaminant keramiką, antifrikcines bei apsaugines dangas. Karbidu (ZrC) dengiami metalai, iš jo gaminami ugniai atsparūs lydiniai. Cirkonio oksidas ZrO2 randamas mineralo badeleito pavidalu ir naudojamas gaminant keramiką, stiklą, emalį, abrazyvą, aukštos temperatūros elektrodus, taip pat naudojamas optiniuose elektros prietaisuose, stomatologijoje, aviacijoje, raketinėje technikoje, o monokristalai – gaminant lazerius bei juvelyrikoje. Mineralas cirkonas (ZrSiO4) naudojamas uolienų datavimui, taip pat juvelyrikoje. LydiniaiDažniausiai naudojami cirkonio lydiniai su alavu, geležimi, chromu, nikeliu, niobiu (kartu sudaro virš 97 % visų cirkonio lydinių). Lydiniai pasižymi mechanišku stiprumu, atsparumu korozijai bei kai kurioms rūgštims net aukštose temperatūrose. Pavadinimo kilmėYra dvi pavadinimo versijos, kurios pabrėžia cirkonio savybę būti palaikytu už vertingą daiktą:
|