Ponto karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. Turkijos teritorijoje). Jos centras buvo istoriniame Ponto regione (dab. šiaurės rytų Turkija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais ji valdė ir didžiąją dalį Mažosios Azijos bei teritorijas dab. Gruzijoje ir Ukrainoje.
Raida
Įkūrimas
Iki IV a. pr. m. e. Pontas buvo valdomas kaip Achemenidų imperijosKapadokijos satrapijos dalis. Būsimosios Ponto karalystės valdančioji dinastija buvo persiškos kilmės, kilusi iš Bitinijos miesto Kijo (gr.Kίος), kurį ir valdė. 323 m. pr. m. e., po Aleksandro Makedoniečio mirties diadochams dalijantis valdžią, Mažojoje Azijoje valdžią paėmė Antigonas Vienaakis. Jis nužudė tuometinį Kijo valdytoją Mitridatą II Kijietį, tačiau jo artimas giminaitis Mitridatas I Statytojas pabėgo į Paflagoniją ir ten įsitvirtino Kimiatenės (gr.Kιμιατηνή) tvirtovėje. Pamažu konsolidavęs valdžią jis užvaldė didelę dalį Mažosios Azijos šiaurinio pajūrio ir sugebėjo apsiginti nuo Antigonidų, Seleukidų ir Ptolemėjų armijų. 281 m. pr. m. e. jis titulavosi Ponto karaliumi.
Plėtra
Vėlesniuoju laikotarpiu Ponto karaliai turėjo nuolat gintis nuo galatų antpuolių vakaruose bei Kapadokijos karalystės grėsmės pietuose. Dėl galatų invazijų karalystė turėjo atsisakyti teritorijų Frygijoje ir Paflagonijoje. Nepaisant to, Farnakas I sėkmingai išplėtė teritorijas į pajūrį, užimdamas svarbius graikų miestus, tokius kaip Sinopė, Kotiora, Farnacija ir Trapezas. Be to, jis sudarė sąjungą su kitais graikiškais Juodosios jūros pakrantės miestais, tokiais kaip Odesas ar Tauridės Chersonesas.
Karaliai Mitridatas IV ir Mitridatas VI vykdė pro-romėnišką politiką, padėdami Romai siekti jos interesų Azijoje. Už paramą Pontas buvo apdovanotas ir gavo valdyti romėnų užimtas valdas Frygijoje. Šalyje sparčiai vyko helenizacija.
Mitridatas VI
Mitridatas VI
Situacija keitėsi 113 m. pr. m. e. į valdžią atėjus Mitridatui VI, kuriam būnant mažamečiui valdė jo motina. Sėdęs į sostą Mitridatas pradėjo antiromėnišką politiką. Valdžios konsolidaciją jis pradėjo išplėsdamas teritorijas į rytus: paveldėjo Mažąją Armėniją ir užkariavo Kolchidę. Pasiųsdamas paramą Tauridės Chersonesui, jis užsitikrino sąjungą su Juodosios jūros graikų kolonijomis.
Kadangi tuo metu Roma kariavo Jugurtos karus ir negalėjo skirti pakankamai dėmesio Azijai, Mitridatas VI kartu su Bitinija pasidalino Paflagoniją, užėmė Galatiją ir užpuolė Kapadokiją. 101 m. pr. m. e. šios karalius Ariaratas VII buvo nužudytas, o į jo vietą pasodintas mažametis Ariaratas IX. Nors Roma liepė Pontui atsitraukti, Mitridatas paprašė savo žento, Armėnijos karaliaus Tigrano užimti Kapadokiją, o be to pats užėmė buvusią sąjungininkę Bitiniją.
Šis Ponto karalystės savivaliavimas 90 m. pr. m. e. sukėlė Mitridato karus,kurių iš viso įvyko trys. Pradžioje Pontui labai sekėsi ir jis greitai užėmė beveik visą Mažąją Aziją bei įgijo sąjungininkus Graikijoje. Tramdyti Mitridato Roma pasiuntė karvedį Lucius Cornelius Sulla, kuris susigrąžino Azijos provinciją. Permainingi karai tęsėsi iki 63 m. pr. m. e. ir baigėsi visiška Romėnų pergale bei Mitridato savižudybe.
Romos klientė
Po pralaimėjimo Ponto karalystė buvo padalinta į keletą dalių. Juodosios jūros šiaurinę pakrantę liko valdyti Mitridato sūnus Farnakas II (čia atkurta Bosporo karalystė), o Kolchidė paversta Romos kliente. Ponto vakarinės teritorijos integruotos į Bitinijos ir Ponto provinciją.
Karalystės likučiai apėmė Mažosios Armėnijos istorinį regioną ir rytines istorinio Ponto dalis. Ji liko egzistuoti kaip Romos klientė. Iš pradžių romėnai ją atidavė valdyti Galatijos karaliui Deiotarui, tačiau šis užsitraukė Cezario nemalonę remdamas Pompėjų. Tuo pasinaudojo Bosporo Farnakas II, kuris bandė atkurti tėvo imperiją. 47 m. pr. m. e. Cezaris jį sutriuškino Zelos mūšyje, o Ponto žemes atidavė kitai savo klientei - Kapadokijai.
39 m. pr. m. e.Antonijus vėl atkūrė Ponto karalystę ir atidavė ją valdyti Farnako II sūnui Darijui. Šiam mirus 37 m. pr. m. e. trumpai valdė jo sūnus Aršakas, o vėliau į sostą pasodintas kilikijos karalius Polemonas I. Šis ilgainiui paveldėjo Bosporą ir Kolchidę. Po šio mirties valdė jo žmona Pitodorida, o vėliau sūnus Polemonas II. 64 m. imperatorius Neronas liepė karaliui Polemonui II atsisakyti sosto. Karalystė buvo panaikinta ir prijungta prie Kapadokijos provincijos.
